Koronavirusas: Latvija ir Estija imasi papildomų priemonių, Ispanija prašo NATO pagalbos

Ispanijos ginkluotosios pajėgos antradienį paprašė NATO humanitarinės pagalbos kovai su naujojo koronaviruso epidemija, šalyje su šia liga siejamų mirčių skaičiui išaugus iki 2,8 tūkst., o bendram patvirtintų užsikrėtimo atvejų priartėjus prie 40 000.

Pandemija išplitus visame pasaulyje Ispanija tapo viena labiausiai jos paveiktų šalių ir yra trečia pagal mirusių pacientų skaičių.

Nepaisanti beprecedenčių karantino priemonių, įvestų kovo 14-ąją, tiek mirčių, tiek užsikrėtimų skaičiai toliau auga, todėl Ispanijos kariuomenė buvo pakviesta prisidėti prie pastangų pažaboti ligos plitimą.

Tarnybos suintensyvino testavimą, todėl žmonių, kuriems per vieną parą buvo diagnozuota infekcija COVID-19, skaičius padidėjo beveik 20 proc. iki 39 673, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Medicinos tarnybos sakė, kad artimiausiu laiku turėtų paaiškėti, ar karantinas davė pageidaujamų rezultatų.

„Ši savaitė labai sunki, esame pirmojoje viruso įveikimo stadijoje. Tai fazė, kai artėjame prie epidemijos piko“, – televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa.

Kaip ir daugelis kitų šalių, Ispanija susiduria su medicinos priemonių reikalingų tyrimams, gydymui ir tiesiogiai su pacientais dirbančių medikų apsaugai, stygiumi.

Savo pranešime NATO nurodė, kad Ispanijos kariuomenė paprašė „tarpatautinės pagalbos“ ir tikisi gauti medicinos atsargų, galinčių padėti užkirsti kelią viruso plitimui tiek tarp ginkluotųjų pajėgų narių, tiek tarp civilių gyventojų.

Be kita ko, Ispanijos kariškiai prašo 450 tūkst. respiratorių, 500 tūkst. COVID-19 greitojo nustatymo rinkinių, 500 plaučių ventiliavimo prietaisų ir 1,5 mln. chirurginių pirštinių.

Vienas aukšto rango Irano pareigūnas antradienį atmetė galimybę šaliai priimti „užsienio pagalbą“ dėl koronaviruso epidemijos, kai ją pasiūlė viena Prancūzijoje įsikūrusi labdaringa medicinos organizacija, nors su šia liga siejamų mirčių skaičius šiitiškoje respublikoje priartėjo prie 2 000.

„Dėl Irano nacionalinės mobilizacijos kovai su virusu ir visiško ginkluotųjų pajėgų medicinos pajėgumų panaudojimo šiuo metu nėra būtina, kad ligoninių lovas įrenginėtų užsienio jėgos, tad jų dalyvavimas atmetamas“, – per „Twitter“ parašė Irano sveikatos apsaugos ministro patarėjas Alireza Vahabzadeh.

Nevyriausybinė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) sekmadienį pranešė planuojanti pasiųsti į Iraną devynių darbuotojų grupę ir įrangos, kad būtų galima įrengti 50 lovų ligoninę. Tačiau šiam planui pasipriešino šiitiškos respublikos ultrakonservatyvieji sluoksniai, pareiškę, kad MSF darbuotojai užsiims „šnipinėjimu“.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras anksčiau sakė, kad Irane per pastarąją parą buvo užregistruotas rekordiškai didelis patvirtintų naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius 1 762. Dabar šalyje nustatyta iš viso 24 811 infekcijos COVID-19 atvejų.

Atstovas pridūrė, kad šalyje mirė dar 122 žmonės, kuriems buvo nustatyta šis susirgimas, o oficialus bendras epidemijos aukų skaičius išaugo iki 1 934. Pagal jį Iranas užima ketvirtą vietą pasaulyje po Italijos, Kinijos ir Ispanijos.

Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą priešakinėse gretose su koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga kovojantiems medikams mokėti iki 50 proc. atlyginimų dydžio priemokas, po vyriausybės posėdžio pranešė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė.

Galutinį sprendimą ministrų kabinetas tvirtins ketvirtadienį.

Priemokas gautų tiesiogiai su šia liga kovojantys sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, vaistininkai ir pagalbinis personalas.

Ministrė išreiškė padėką šiems žmonėms už savo misijos supratimą, sąmoningumą ir patriotizmą.

„Jie saugo mūsų sveikatą ir gelbsti gyvybes, be diskusijų atlieka savo pareigas“, – pabrėžė ministrė.

Ji patikslino, kad šios priemokos tris mėnesius, pradedant kovo mėnesiu, bus mokomos skubios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams, šeimos gydytojams, Ligų prevencijos ir kontrolės centro epidemiologams, Sveikatos apsaugos ministerijos krizių valdymo grupės, Infektologijos centro, atitinkamų laboratorijų ir ligonių priėmimo skyrių darbuotojams, taip pat vaistininkams.

Priemokos už kovo mėnesį turėtų sudaryti iki 50 proc., o už balandį ir gegužę – iki 20 proc. atlyginimų.

Tuo tarpu Latvijos Saema (parlamentas) praėjusią savaitę nedidele balsų persvara atmetė siūlymą atlyginimus medikams per koronaviruso krizę padidinti mažiausiai penktadaliu.

Latvijoje iki šiol patvirtinti 197 COVID-19 atvejai, mirties šios ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų neužfiksuota.

Ramiajame vandenyne esančioje itin atokioje Velykų saloje, esančioje už 3,5 tūkst. km nuo artimiausio žemyno, buvo užregistruotas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis, antradienį pranešė televizijos CNN padalinys Čilėje.

Kaip pranešama, susirgimas COVID-19 diagnozuotas suaugusiam pacientui; jo būklė stabili. Šiuo metu salos valdžia aiškinasi, su kur galėjo turėti kontaktų šis asmuo.

Čilei priklausanti Velykų sala, garsėjanti milžiniškomis senovinėmis akmeninėmis statulomis, laikoma pačia atokiausia gyvenama sala pasaulyje.

Italijos vyriausybė patvirtino iki 3 000 eurų baudas asmenims, pažeidusiems karantino reikalavimus, turinčius padėti pažaboti koronaviruso plitimą, antradienį pranešė šalies žiniasklaida.

„Kalbant apie nuobaudas pažeidėjams, įvedėme baudas – suma prasideda 400 eurų ir baigiasi 3 000 eurų“, – pareiškė premjeras Giuseppe Conte.

Pasak jo, baudos bus taikomos asmenis, nesilaikantiems įvestų griežtų judėjimo suvaržymo.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad didžiuojasi Italijos piliečių reakcija į kovos su koronavirusu priemonių įvedimą.

„Didžioji dauguma piliečių laikosi naujųjų taisyklių“, – sakė jis.

G.Conte taip pat pakomentavo Italijos žiniasklaidos pranešimus, kad suvaržymai Italijoje gali tęstis iki liepos 31 dienos.

„Ekstremali padėtis buvo įvesta iki liepos 31 dienos. Tai nereiškia, kad ir varžomosios priemonės bus pratęstos iki liepos 31 dienos“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad Italijos tarnybos tikisi suvaržymus atšaukti daug anksčiau.

Italija šiuo metu yra antra pasaulyje po Kinijos pagal asmenų, kuriems yra patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, bendrą skaičių. Šis susirgimas buvo diagnozuotas daugiau kaip 69 tūkst. žmonių (Kinijoje – daugiau kaip 81 000). Tačiau Italija pirmauja pasaulyje pagal šio susirgimo aukų skaičių: šalyje jau mirė mažiausiai 6 820 žmonių.

G. Conte praeitą sekmadienį paskelbė, kad kovojant su koronaviruso epidemija stabdomas visų įmonių, išskyrus gyvybiškai svarbius objektus, darbas. Anksčiau šalyje buvo nurodyta uždaryti visas parduotuves, išskyrus maisto prekių krautuves ir vaistines, sustabdyti visus pramoginius renginius. Planuojama, kad šios priemonės galios iki balandžio pradžios, bet vyriausybė galės nuspręsti jas pratęsti, jeigu krizė dar nebus suvaldyta.

Prancūzijoje praėjusią savaitę paskelbtas karantinas, kuriuo siekiama įveikti koronaviruso protrūkį, turėtų iš viso trukti mažiausiai šešias savaites, antradienį paskelbė vyriausybei kovos su virusu klausimais patarinėjantis mokslininkų komitetas.

„Izoliacija veikiausiai truks mažiausiai šešias savaites nuo momento, kai ji įsigaliojo (kovo 17-osios)", – sakė vyriausybės patarėjai.

Jų teigimu, būtina karantiną pratęsti ilgesniam laikui nei pirminis dviejų savaičių terminas.

Prancūzijoje aukų padaugėjo iki 1 100

Prancūzijoje mirė dar 240 pandeminiu koronavirusu užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Bendras su susirgimu COVID-19 siejamų aukų skaičius šalyje padidėjo iki 1 100.

J.Salomonas žurnalistams sakė, kad Prancūzijoje užregistruota iš viso 22,3 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Iš jų 10 176 buvo hospitalizuota, o  2 516 pacientų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Pasak pareigūnų, skelbiami užsikrėtusiųjų skaičiai yra daug mažesni už tikruosius, nes paprastai testai atliekami tik žmonėms, kuriems pasireiškia rimti simptomai.

Latvijoje dėl COVID-19 infekcijos plitimo uždaromos sporto įstaigos, o savaitgaliais neveiks prekybos centrai, vyriausybės sprendimą pristatė premjeras.

Pasak Krišjanio Karinio, veiklos ribojimai negalios maisto produktų parduotuvėms, vaistinėms ir optikos parduotuvėms, veterinarijos parduotuvėms, statybinių prekių parduotuvėms.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė po vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė, jog ypatingosios padėties šalyje galiojimas, kurio pabaiga dabar numatyta balandžio 14-ąją, veikiausiai bus pratęstas.

„Nemažai žmonių repatriacijos reisais grįžta į Latviją. Izoliacija ir karantinas turi būti taikomi bent iki paskutinio tokio reiso. Pakankamai aišku, kad ypatingoji padėtis galios ilgiau nei iki balandžio 14-osios“, – sakė ministrė.

Premjeras patikslino, kad sprendimas dėl ypatingosios padėties galiojimo pratęsimo bus priimamas vadovaujantis epidemiologų rekomendacijomis ir atsižvelgiant į įvykių raidą, ir „būtina vidumi pasiruošti jos pratęsimui“.

„Daugelio šalių fone atrodome ne taip jau blogai, bet tačiau mes privalome ir toliau būti labai atsargūs“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Latvijoje iki šiol patvirtinti 197 COVID-19 atvejai, mirties šios ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų neužfiksuota.

Sekdama Danijos pavyzdžiu Norvegija antradienį iki balandžio 13-osios pratęsė suvaržymus dėl koronaviruso, pranešė žiniasklaida.

„Priemonės, kurias įvedėme, regis, lėtina viruso plitimą, bet mums reikia daugiau laiko, kad pamatytume, kokiu laipsniu jos veikia“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos premjerė Erna Solberg.

Priemonės, tarp kurių yra mokyklų ir vaikų darželių uždarymas, taip pat draudimas įvažiuoti į šalį užsieniečiams, negyvenantiems ar nedirbantiems Norvegijoje, iš pradžių buvo įvestos laikotarpiui iki kovo 26 dienos.

Norvegams taip pat uždrausta išvykti į savo kalnų namelius Velykoms. „Įsivaizduokite, kad esate kalnų namelyje, bet likite namie“, – gyventojams patarė premjerė.

Norvegijoje, naujausiais duomenimis, koronavirusu jau užsikrėtė per 2,5 tūkst. žmonių. 

Anksčiau Danija savo suvaržymus taip pat pratęsė iki balandžio 13 dienos.