Koronavirusas pasaulyje: Ispanija dešimt dienų gedės savo COVID-19 aukų

Vokietija pratęsė fizinio atstumo taisyklių, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso epidemijos plitimą, galiojimą iki birželio 29 dienos, antradienį pranešė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė.

Viešose vietose bus leidžiami ne didesni kaip 10 žmonių susibūrimai, bet gyventojai turėtų kontaktuoti su kuo mažiau žmonių, numatyta taisyklėse, dėl kurių susitarė federalinė vyriausybė ir 16 žemių valdžia.

Rusija antradienį pranešė, kad mažiausiai 101 medikas mirė nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, ir tai buvo pirmas toks pranešimas, nors pačių gydytojų pateikiami skaičiai yra gerokai didesni.

„Praėjusį penktadienį patvirtintame sąraše buvo 101 žmogus“, – parlamentarams sakė aukšto rango Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnė Liudmila Letnikova. Ją cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovė parlamento Sveikatos komitetui sakė, kad ministerija renka duomenis apie mirusius medicinos darbuotojus, bet tai buvo pirmas kartas, kai tokie skaičiai skelbiami viešai.

L.Letnikova sakė, kad ministerija paprašė Rusijos regionų pateikti duomenis apie mirčių skaičių.

Tačiau oficialus skaičius yra gerokai mažesnis nei internete skelbiami pačių medikų renkamais duomenimis paremti skaičiai. Pastarajame sąraše – 293 vardai.

„Atminties sąrašas“ buvo pradėtas rengti balandį. Tarp jo iniciatorių buvo Maskvos valstybinėje ligoninėje dirbantis kardiologas Aleksejus Erlichas.

Sąrašo kūrėjai sakė, kad jų tikslas yra pateikti patikimą informaciją apie medicinos darbuotojus, nes baiminasi, kad valdžia to nedarys.

Kai internete pasirodė minėtas sąrašas, Sveikatos apsaugos ministerija nesureagavo į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti duomenis, kiek nuo koronaviruso mirė medicinos darbuotojų.

Nepriklausomas naujienų portalas „Mediazona“ anksčiau šį mėnesį patikrino „Atminties sąrašą“ ir pažymėjo kelis asmenis, kurie tuo metu, kai mirė, jau nebebuvo praktikuojantys medikai arba dirbo kitose buvusiose sovietinėse valstybėse. Portalas patvirtino 186 mirtis.

Nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso užregistruotos 3807 aukos ir 362 342 užsikrėtimo atvejai. Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Brazilijos.

Rusijos skelbiamas mirtingumo rodiklis yra daug žemesnis nei kitose šalyse, kuriose fiksuojamas panašus sergamumo lygis, todėl kritikai kaltina valdžią mėginimais nuslėpti tikrąjį krizės mastą.

Rusų pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad šalyje skaičiuojami tik viruso tiesiogiai sukeliami mirties atvejai, skirtingai nei kai kuriose valstybėse, kur fiksuojamos visos užsikrėtusiųjų COVID-19 mirtys.

Rusijos pietinio Čečėnijos regiono autokratinis lyderis Ramzanas Kadyrovas, kaip pranešama, praeitą savaitę hospitalizuotas dėl įtariamo užsikrėtimo koronavirusu, antradienį pasirodė vyriausybės posėdyje, bet apie savo ligą niekaip neužsiminė.

Žiniasklaida, įskaitant ir naujienų agentūras Rusijoje, ketvirtadienį paskelbė, jog R.Kadyrovas buvo nugabentas ir paguldytas į ligoninę Maskvoje. Šio fakto Čečėnijos valdžios pareigūnai nepatvirtino, bet ir neatmetė.

Savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje 43 metų regiono lyderis antradienį paskelbė, kad stebėjo susitikimą dėl koronaviruso, ir pridūrė, jog situacija Čečėnijos ligoninėse yra „stabili“.

Prie žinutės prikabintoje nuotraukoje buvo matyti kaukės nedėvintis R.Kadyrovas, buvęs prie didžiulio ovalaus stalo kartu su kitais valdininkais, tačiau jis sėdėjo atokiai nuo kitų susitikimo dalyvių.

Naujienų agentūros Rusijoje citavo keletą šaltinių iš sveikatos priežiūros sektoriaus, kurie teigė, jog R.Kadyrovas buvo įtariamas užsikrėtęs koronavirusu ir dėl to buvo prižiūrimas gydytojų.

R.Kadyrovas, kuris perėmė valdžią Čečėnijoje iš savo tėvo Achmado, nužudyto per sprogdinimą 2004 metais, yra ištikimas Rusijos prezidento Vlamirio Putino šalininkas ir anksčiau buvo apkaltintas plataus masto žmogaus teisių pažeidimais Šiaurės Kaukazo regione.

R.Kadyrovas pasižymėjo radikaliu požiūriu į koronaviruso pandemiją ir teigė, kad gydytojai, kurie sako neturį pakankamai apsauginių priemonių, yra „provokatoriai“ ir turėtų būti atleisti.

Jis taip pat sakė, jog žmonės, pažeidžiantys karantiną, turėtų būti „nužudyti“, ir palygino čečėnus, kurie nesilaiko saviizoliacijos ir užkrečia aplinkinius, su „teroristais“, kuriuos derėtų laidoti grioviuose.

Buvo neįprasta, jog R.Kadyrovas nedalyvavo ramadano pabaigos minėjime savaitgalį, o tik savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė žinutę su Grozno vaizdais.

Vengrijos vyriausybė antradienį pranešė teikianti įstatymo projektą dėl koronaviruso krizės įvestiems nepaprastiesiems įgaliojimams atšaukti.

„Šiandien parlamentui bus pateiktas įstatymo projektas, kuriuo vyriausybė raginama nutraukti pavojaus padėtį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė teisingumo ministrė Judit Varga.

„Priėmus šį įstatymą pavojaus padėtis Vengrijoje turėtų baigtis birželio 20 dieną“, – sakė ji.

Nepaprastieji įgaliojimai išprovokavo nuogąstavimus, kad premjeras Viktoras Orbanas bando piktnaudžiauti valdžia. Pagal kovo 30 dieną parlamento priimtą kovos su koronavirusu įstatymą V.Orbanas gali valdyti šalį dekretais, kol jo vadovaujama vyriausybė nuspręs, kad kovo 11-ąją dėl viruso krizės paskelbta „pavojaus padėtis“ yra pasibaigusi.

V.Orbanas įrodinėjo, kad valdydamas dekretais jis nepaprastosios padėties metu gali greitai ir veiksmingai reaguoti.

Tačiau kritikai Vengrijoje ir užsienyje piktinosi tuo, kad įstatyme nenumatytas laiko limitas, ir kaltino V.Orbaną naudojantis krize ir kreipiant šalį autoritarizmo link.

Balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė pareiškimui, kad Vengrijos priemonės yra „nesuderinamos su Europos vertybėmis“. Pareiškimą parėmė ir kai kurie V. Orbano sąjungininkai konservatyvioje Europos liaudies partijoje (ELP).

Budapeštas kritiką vadina „melagingomis naujienomis“ ir sako, kad minimas įstatymas yra proporcingas ir kad jį bet kuriuo metu gali anuliuoti parlamentas ar persvarstyti Konstitucinis Teismas.

Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija antradienį ryte pranešė, kad šalyje bendrai užregistruotas 3 771 užsikrėtimo koronavirusu atvejis ir 499 mirties nuo COVID-19 atvejai. Per parą užregistruojamų naujų užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai palaipsniui mažėja; gegužę šalyje buvo švelninamos karantino priemonės.

Anksčiau kalbėdamas apie nepaprastųjų įgaliojimų pabaigą V.Orbanas sakė, kad kritikai „turės progą atsiprašyti Vengrijos už nepagrįstus kaltinimus dėl šio įstatymo“.

Prieš Vengriją buvo vykdoma „šmeižto kampanija“, sakė J.Varga.

Vengrijos opozicinės partijos nepaprastuosius įgaliojimus vadino diktatoriškais ir sakė, kad V.Orbanas piktnaudžiauja jais siekdamas įtvirtinti savo valdžią, o ne kovoti su virusu.

Kai kuriais iš daugiau kaip 100 nuo balandžio paskelbtų dekretų iš opozicijos valdomų savivaldybių buvo atimti įgaliojimai ir finansai.

Nepaprastųjų įgaliojimų įstatyme taip pat buvo numatytos potencialios įkalinimo bausmės už „panikos kėlimą“. Tai vertė nuogąstauti dėl spaudos laisvės nušviečiant vyriausybės kovą su pandemija.

Policija atlieka tyrimus dėl dešimčių žmonių, įtariamų panikos kėlimu, ir laikinai sulaukė kelis asmenis, įskaitant opozicinės partijos narį.

Jungtinėse Valstijose mirė jau daugiau kaip 100 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o bendras gyventojų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius viršija 1,7 mln., rodo šalies sveikatos apsaugos sistemos duomenys.

Vis dėlto pastebima, kad sergamumo augimo tempas ir per dieną užfiksuojamų pacientų mirties atvejų mažėja.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioje Niujorko valstijoje užfiksuota 372,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų; apie 29,3 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Kaimyninėje Naujojo Džersio valstijoje nustatyta daugiau kaip 157,1 tūkst. užsikrėtimo atvejų. COVID-19 šioje valstijoje nusinešė apie 11,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Trečia labiausiai paveikta valstija yra Ilinojus, kurioje yra trečias pagal gyventojų skaičių JAV miestas – Čikaga. Šioje valstijoje nustatyta daugiau kaip 112 tūkst. COVID-19 atvejų, apie 4,9 tūkst. pacientų mirė.

Iki šiol Jungtinėse Valstijose pasveiko apie 468,7 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Pastaruoju metu buvo stebimas spartesnis ligos plitimas Kalifornijoje – per pastarąją parą joje nustatyta daugiau kaip 2,3 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Nuo protrūkio pradžioje šioje valstijoje užsikrėtė 96,9 tūkst. žmonių, iš jų 3,8 tūkst. mirė.

Ispanija skelbia 10 dienų gedulą dėl koronaviruso epidemijos aukų, kurių skaičius šalyje pasiekė beveik 27 tūkstančius, antradienį pranešė vyriausybė.

Gedulo laikotarpis turėtų prasidėti trečiadienį, kai vienoje labiausiai koronaviruso nusiaubtų šalių ant valstybinių institucijų pastatų plevėsuojančios vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „10 dienų gedulas bus ilgiausias per visą mūsų demokratijos istoriją; per jį mes išreikšime savo liūdesį ir pagerbsime mirusiųjų atminimą“.

Per dešimties dienų gedulą, kuriam buvo pritarta antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje, taip pat bus surengta oficiali aukų pagerbimo ceremonija, vadovaujama karaliaus Felipe VI, informavo vyriausybės atstovė Maria Jesus Montero.

„Aštuoni iš 10 aukų buvo vyresni nei 70 metų amžiaus –  tai jie padėjo sukurti tokią šalį, kokią ją mes žinome šiandien“, – sakė ji.

Kinija, kur 2019 metų pabaigoje prasidėjęs viruso protrūkis oficialiai nusinešė 4 634 gyvybes, nacionalinę gedulo dieną buvo paskelbusi balandžio 4 dieną. Tuo metu Italija, per epidemiją netekusi beveik 32 900 gyventojų, jų gedėjo kovo 31-ąją.

Šią savaitę tris dienas vėliavos buvo nuleistos ir Jungtinėse Valstijose, kur nuo COVID-19 mirusių skaičius yra didžiausias pasaulyje – viršija 98 200.

Ispanija pirmadienį pranešė, kad, oficialiais duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 26 834 žmonės, sumažindama savo oficialų koronaviruso protrūkio aukų skaičių beveik dviem tūkstančiais. Nauji duomenys buvo pateikti pritaikius naują duomenų rinkimo sistemą, leidusią nustatyti atvejus, kai mirę COVID-19 pacientai buvo suskaičiuoti dukart arba koronaviruso infekcija buvo klaidingai įvardyta kaip mirties priežastis.

 Iš viso koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius Ispanijoje viršijo 235 tūkstančius, pranešė pareigūnai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas grįžta prie darbų po hospitalizacijos vienoje Maskvos ligoninėje dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Iš ligoninės pirmadienį išėjęs D.Peskovas padėkojo ligoninės darbuotojams ir pažadėjo laikytis saviizoliacijos, dirbdamas iš namų.

52 metų D.Peskovas į ligoninę buvo paguldytas prieš dvi savaites, tyrimais jam patvirtinus koronavirusinę infekciją. Vėliau jam buvo diagnozuotas abiejų plaučių uždegimas. Jis buvo jau penktas aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuriam buvo diagnozuota COVID-19.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas gegužės 30 dieną pranešė apie jam patvirtintą koronavirusinę infekciją, kuri buvo nustatyta dar trims kabineto nariams.  

Apie D.Peskovo hospitalizavimą buvo pranešta praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad koronavirusinės infekcijos protrūkis silpsta ir pradėjo švelninti karantino priemones.

Rusijoje iki antradienio užregistruota per 360 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje. Mirties nuo COVID-19 atvejų Rusijoje užregistruota 3 800.

Australijos vakariniame Frimantlo uoste esančiame krovininiame laive antradienį nustačius naujojo koronaviruso židinį kilo klausimų, kodėl vietos pareigūnams nebuvo pranešta apie pavojų.

Šešiems iš 48 laivo „Al Kuwait“ įgulos narių testais nustatytas koronavirusas, sakė Vakarų Australijos valstijos premjeras Markas McGowanas. Gyvuliams gabenti pritaikytas laivas penktadienį atplaukė iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE).

Šeši užsikrėtę įgulos nariai perkelti į karantiną viešbutyje netoliese esančiame Perto mieste, o sveikatos apsaugos pareigūnai sprendžia, ką daryti su laive likusiais 42 žmonėmis, sakė valstijos premjeras.

56 tūkst. avių, kurios turėjo būti pakrautos į laivą, laikomos šėrimo aptvare netoli uosto. Dėl karantino ribojimų avių negalima sugrąžinti į ūkius, sakė M.McGowanas.

Pareigūnai prognozuoja, kad susirgs ir daugiau laivo įgulos narių, o pačiam laivui prieš išplaukiant reikės atlikti kruopščią dezinfekciją.

Du federalinės vyriausybės departamentai kategoriškai nesutinka su Vakarų Australijos vyriausybės informacija, kaip Kuveite įregistruotam laivui buvo leista prisišvartuoti.

Kaip sakė M.McGowanas, „Al Kuwait“ iš JAE išplaukė gegužės 7 dieną, o trečiadienį Australijos žemės ūkio, vandens ir aplinkos departamentas leido jam atplaukti į Frimantlą, nors laivas pranešė, kad trims įgulos nariams pakilusi temperatūra.

Žemės ūkio ministras Davidas Littleproudas transliuotojui „Australian Broadcasting Corp.“ sakė, kad laivo savininkas pranešė apie „tris sergančius jūreivius“, kurie „COVID-19 simptomų neturi“.

Pasak premjero, Australijos sienų apsaugos pajėgos penktadienį galutinai pritarė laivo prisišvartavimui Frimantle, nors laivo savininkas pranešė, kad vienam įgulos nariui smarkiai pakilo temperatūra, o trims panašūs simptomai reiškėsi per ankstesnes 15 dienų.

Australijos sienų apsaugos pajėgos savo pareiškime paneigė gavusios kokių nors pranešimų apie laive sergančius žmones.

D.Littleproudas sakė, kad jo departamentui laivo agentas apie laive esančius žmones, kuriems pasireiškė karščiavimas ir kiti COVID-19 simptomai, pirmą kartą pranešė tą dieną, kai laivas prisišvartavo Frimantle.

Ministras nurodė paprašęs savo departamento įrodymų, kad šis iškart informavo Vakarų Australijos sveikatos apsaugos pareigūnus, bet pridūrė jokių įrodymų dar negavęs.

Vienas uosto pareigūnas laikėsi įprastos procedūros ir su asmeninės apsaugos priemonėmis penktadienį įlipo į laivą padėti nuvairuoti jį į prieplauką, sakė M.McGowanas.

„Tuo metu Frimantlo uosto administracijai nebuvo pranešta apie susirūpinimą dėl sveikatos”, – sakė jis.

Pasak premjero, uosto administracija apie viruso pavojų sužinojo tik sekmadienį, kai vienas jos pačios darbuotojų sukėlė aliarmą.

Iki to laiko laive buvo apsilankę šeši uosto darbuotojai, įskaitant locmaną, sakė pareigūnai.

M.McGowanas nurodė, kad locmanas dabar laikosi karantino ir kad jokiems vietos žmonėms neturėjo būti leista įlipti į laivą.

„Mes labai susirūpinę ir, tam tikru mastu, nusivylę, bet bandome išsiaiškinti, kas ką ir kada žinojo, kad galėtume iš to pasimokyti“, – sakė M.McGowanas.

Vyriausybė bendradarbiauja su laivo agentais dėl kuo greitesnio jo išplaukimo, pridūrė jis.

Avys, kurias turėjo išgabenti šis laivas, turėjo būti paskutinė tokio pobūdžio siunta į Artimuosius Rytus prieš federalinio eksporto draudimo įsigaliojimą birželio 1 dieną trims mėnesiams. Gyvų gyvulių eksportas Šiaurės pusrutulio vasaros mėnesiais draudžiamas, siekiant sumažinti jų kančias dėl karščio.

D.Littleproudas sakė, kad jei avys nebus išsiųstos, su jų eksportuotoju reikės išspręsti gyvūnų gerovės klausimus. Eksporto industrijos atstovė Holley Ludeman sakė, kad avys galėtų kelis mėnesius likti aptvare, o jų savininkai turėtų apmokėti šėrimą.

Pernai Vakarų Australija į devynias šalis, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, eksportavo 1 mln. gyvų avių mėsai už 136 mln. Australijos dolerių (81,5 mln. eurų). Tačiau gyvūnų teisių gynėjai nori uždrausti tokią prekybą, kurią laiko žiauria.

Lenkijoje koronavirusinė infekcija COVID-19 patvirtinta jau 21 867 žmonėms, o 1 013 asmenų nuo šio užkrato mirė, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis sveikatos apsaugos tarnybų informacija.

Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius, palyginus su ankstesne diena, padidėjo 236, o mirties atvejų padaugėjo šešiais, informavo tarnybos.
 
Vėliausios koronaviruso aukos Lenkijoje yra du vyresni nei 70 metų vyrai ir keturios 72–95 metų amžiaus moterys, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė lenkų Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip pirmadienį pranešė ši institucija, visoje šalyje buvo nustatyti 11 naujų mirties atvejų ir 341 užsikrėtimo atvejis, o ankstesnę dieną – atitinkamai trys ir 395.

Antradienio rytą ministerija paskelbė, kad dėl įtariamo susirgimo COVID-19 hospitalizuotas 2 171 asmuo. Dar 78 864 yra karantinuoti, o 19 139 stebimi specialistų. Tuo metu 10 020 žmonių visoje šalyje pasveiko nuo infekcijos.

Jungtinėje Karalystėje su koronavirusu siejamų mirčių skaičius išaugo iki 46 tūkst., nors anksčiau skelbta, kad iki šiol šalyje oficialiai užregistruota 36 914 letalinių atvejų, rodo antradienį paskelbti atnaujinti duomenys.    

Jungtinėje Karalystėje į skelbiamą paros mirčių skaičių įtraukiami tik tie letaliniai atvejai, kai buvo gauti teigiami testo dėl COVID-19 rezultatai.    

Tačiau nacionalinės statistikos biuras (ONS) skaičiuoja visas mirtis, kurias galėjo sukelti COVID-19, taip pat tuos atvejus, kai COVID-19 minima mirties liudijime. 

Anglijoje, Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje tokių atvejų skaičius išaugo iki maždaug 46 tūkst., nors kiekviena sritis skelbia duomenis apie mirtis, užregistruotas iki skirtingų datų – arba gegužės 15 dienos, arba gegužės 20-osios.    

Tai reiškia, kad su koronavirusu siejamų mirčių skaičius Jungtinėje Karalystėje auga, nors savaitės tendencijos toliau rodo, kad viruso plitimas sulėtėjo.   

Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio Europos šalių, dar nepradėjusių išėjimo iš karantino. 

Šalyje tebėra uždaryta dauguma parduotuvių, o dirbantiems restoranams ir kavinėms leidžiama teikti tik maisto pristatymo į namus ir maisto išsinešti paslaugas. 

Tačiau vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas planuoja nuo birželio 1-osios leisti žemesnių klasių moksleiviams grįžti į mokyklas. 

Jei COVID-19 protrūkis ir toliau bus valdomas, nuo birželio 15-osios galės atsidaryti visos nebūtinų prekių parduotuvės, sakė premjeras.