Koronavirusas pasaulyje: Latvijoje – tik keturi nauji patvirtinti atvejai, Estijoje – trys

Jungtinės Karalystės (JK) turizmo valdyba „VisitBritain“ pasiūlė šalies vyriausybei skirti papildomų laisvų dienų, siekiant sumažinti turizmo sektoriaus nuostolius dėl koronaviruso pandemijos, pranešė leidinys „The Guardian“.

„JK kelionių sektorius praras 37 mlrd. svarų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Papildomos laisvos dienos 2020 metais padėtų sumažinti šiuos nuostolius, jei žmonės per laisvas dienas keliautų. Šios dienos taip pat galėtų kompensuoti dėl COVID-19 gegužės mėnesį prarastas valstybinių švenčių dienas“, – teigė „VisitBritain“.

Pasiūlymas buvo pateiktas šalies vyriausybei, o pastaroji pažadėjo jį apsvarstyti, nors pastebėjo, kad papildomos laisvos dienos sukeltų ekonominių išlaidų. Jei tokios dienos bus patvirtintos, tai gali įvykti spalio mėnesį.

„2020 metais dėl sustojusio tarptautinio turizmo JK praras 15 mlrd. svarų, o dėl vietinio turizmo trikdžių – 22 mlrd. svarų. Prieš pandemiją šalis tikėjosi gauti 107 mlrd. svarų pajamų, tačiau dabartinėmis sąlygomis tai yra nerealu“, – pažymėjo „VisitBritain“.

Turizmo valdyba pridūrė, kad laikui bėgant prognozė vis blogėja, netgi neatsižvelgiant į tai, kad šalyje gali būti įvestas privalomas 14 dienų karantinas visiems atvykėliams.

Kiek anksčiau Jungtinėje Karalystėje iki spalio pabaigos buvo išplėsta subsidijų programa įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 sukeltos krizės. Pagal šią programą valstybė padengia dalį atlyginimo darbuotojams.

Gegužės 19 dienos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius viršijo per 250 tūkst., mirė 35,4 tūkst. žmonių.

Visi ispanai, kuriems yra daugiau nei šešeri metai, privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes viešose vietose, kuriose neįmanoma užtikrinti saugaus atstumo tarp žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Naujoji taisyklė įsigalios nuo ketvirtadienio, skelbiama vyriausybės išleistame įsake, tačiau jame nėra nurodoma, kokios bausmės bus skirtos jos nesilaikantiems žmonėms.

Reikalavimas dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes Ispanijos viešajame transporte buvo įvestas jau anksčiau. Šioje šalyje pandemija jau nusinešė beveik 28 tūkst. gyvybių, tačiau naujų mirčių skaičiui ėmus mažėti, griežti karantino ribojimai pamažu švelninami.

„Dėvėti kaukes bus privaloma gatvėse, atvirose erdvėse ir bet kokiose uždarose viešo naudojimo patalpose, kai nebus įmanoma išlaikyti saugaus bent 2 m atstumo tarp žmonių“, – rašoma įsake.

Be kita ko, dėvėti kaukes bus „rekomenduojama“ ir 3–5 metų vaikams, skelbiama dokumente.

Žmonės, patiriantys kvėpavimo sunkumų ar turintys kitą pateisinamą priežastį, galės kaukių nedėvėti.

Nors jau maždaug 70 proc. šalies gyventojų mėgaujasi šiokiu tokiu apribojimų laisvėjimu, dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 paskelbtas karantinas dar tik bus pradėtas švelninti labiausiai viruso paveiktose šalies dalyse – Madride ir Barselonoje.

Tačiau trečiadienį Barselonoje jau buvo atidaryti paplūdimiai ir parkai leidžiant žmonėms ten pasivaikščioti.

Nors šio antro pagal dydį Ispanijos miesto paplūdimiai ir anksčiau buvo atviri rytinėms mankštoms, nuo šiol kiekvienas, norintis pasivaikščioti paplūdimiu, galės tai padaryti nuo 6 iki 20 valandos.

„Mėgaukimės paplūdimiu atsakingai. Prisiminkite, kad draudžiamos maudynės, deginimasis ar bet koks grupinis sportas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė miesto policija.

Visgi, kaip pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, paplūdimyje buvo galima pamatyti ne vieną priešais saulę prigulusį ar kavos atsigerti ant smėlio prisėdusį gyventoją, o policija dažniausiai žiūrėjo į juos pro pirštus.

„Nemačiau jūros jau du mėnesius“, – sakė Helena Prades, 43-ejų psichologė, paplūdimyje ant smėlio prisėdusi kartu su savo kolega; abu jie dėvėjo kaukes.

„Mes tiesiog labai norėjome pasiklausyti bangų mūšos ir trumpai pasivaikščioti smėliu“, – sakė moteris.

Barselonoje taip pat buvo atidaryti parkai, kurie buvo užverti nuo kovo 14 dienos, šalyje įvedus karantiną. Viena iš atvertų erdvių – žymaus katalonų architekto Antoni Gaudi suprojektuotas Guello parkas.

Visi Italijos oro uostai galės atsidaryti birželio 3 dieną, šaliai toliau švelninant dėl koronaviruso įvestą karantiną, trečiadienį pranešė transporto ministrė Paola De Micheli.

„Nuo birželio 3-osios, kai vėl bus leidžiami regioniniai ir tarptautiniai pervežimai, bus įmanoma atidaryti visus oro uostus“, – sakė ministrė įstatymų leidėjams.

Estijoje per praėjusią parą nustatyti tik trys nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, atlikus 1 028 pirminius testus, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujų pacientų mirties atvejų pastarąją parą neužregistruota.

Trečiadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 gydomi 39 pacientai. Dviem iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. 

Iš gydymo įstaigų išrašyti 305 pacientai.

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 472 žmonės.

Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 64 žmonės.

Iš viso šalyje atlikta daugiau kaip 72 tūkst. pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 794 (2,5 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Rusija trečiadienį pranešė iki šiol didžiausią koronavirusinės infekcijos aukų pagausėjimą, šalyje per parą mirus 135 žmonėms, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 300 000.

Sveikatos apsaugos tarnybos nurodė, kad bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 2 972, o užsikrėtusiųjų padaugėjo iki 308 705, nustačius 8 764 naujus užsikrėtimo atvejus. Vis dėlto per parą užregistruotų atvejų prieaugis trečiadienį buvo mažiausias nuo gegužės 2 dienos.

Maskvoje per parą nustatyti 2 699 nauji COVID-19 atvejai, o jų bendras skaičius sostinėje padidėjo iki 152 306.

Per parą užregistruotų koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių skaičius buvo didžiausias nuo praeito šeštadienio, kai šalyje mirė 135 COVID-19 pacientai.

Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis, šalyje per parą pasveiko 9 262 koronavirusine infekcija persirgę žmonės, ir jų daugiau kaip pusė (5 440) – Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios Rusijoje pasveiko 85 392 žmonės.

Latvijoje per praėjusią parą patvirtinti keturi nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, atlikus 1 783 pirminius testus, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Iš viso nuo epidemijos pradžios Latvijoje atliktas 92 751 testas, liga patvirtinta 1 016 žmonių.

Iki šiol 694 užsikrėtusieji pasveiko, 21 pacientas mirė.

Kaip rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenys, per pastarąją parą jokių naujų COVID-19 pacientų nebuvo hospitalizuota. Šiuo metu Latvijos ligoninėse gydomi 27 koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš jų trijų būklė – sunki. 

Iki šiol iš šalies gydymo įstaigų išrašytas 131 koronavirusine infekcija persirgęs žmogus.

Ukrainoje per pastarąją parą užfiksuoti dar 354 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, 16 užsikrėtusiųjų mirė, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 260 naujai nustatytų užsikrėtimo atvejų, o pirmadienį jų buvo 325.

„Ukrainoje per pastarąją parą užfiksuoti 354 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, iš jų 28 – vaikams ir 61 – medicinos darbuotojams. Gydymo įstaigose hospitalizuota 112 žmonių. Per parą pasveiko 323 žmonės; 16 pacientų mirė“, – per ryte surengtą spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Pasak jo, bendras Ukrainoje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 19 230 žmonių, įskaitant 1 376 vaikus ir 3 757 medikus. Šalyje mirė 564 koronavirusu užsikrėtę žmonės, 5 955 pacientai pasveiko.

Nuo gegužės 11 dienos Ukrainoje prasidėjo pirmasis karantino priemonių, įvestų dėl COVID-19 epidemijos, švelninimo etapas. 

Įveikusios koronaviruso pandemiją, Jungtinės Valstijos taps stipresnės negu kada anksčiau, per Senato bankų komiteto antradienį surengtą vaizdo konferenciją pareiškė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

Jis taip pat įspėjo, jog, kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo labiau didės nepataisomos žalos ekonomikai rizika.

Nacionalinis karantinas skaudžiai smogė amerikiečių šeimoms ir verslui, pareiškė S.Mnuchinas, bet pabrėžė, jog ekonomika turi būti atveriama atsargiai.

„Neketiname siųsti darbininkų atgal [į darbą] be tinkamos apsaugos“, – patikino jis.

Koronavirusui Jungtinėse Valstijose pasiglemžus per 90 tūkst. gyvybių, kai kurios valstijos jau pradėjo laipsniškai atnaujinti ekonominę veiklą, tačiau baiminamasi, jog daugelis bendrovių gali neatlaikyti krizės.

Vyriausybės duomenimis, dėl karantino JAV jau buvo sunaikinta – bent laikinai – daugiau nei 30 mln. darbo vietų, nors Kongresas patvirtino beveik 3 trln. JAV dolerių vertės pagalbos priemonių paketą, kuriame numatyta ir parama bedarbiams.

„Jeigu karantinas ir ekonomikos uždarymas tęsis neribotai ... kils nepataisomos žalos rizika“, – pareiškė S.Mnuchinas ir pridūrė, jog „mes suvokiame su sveikata susijusias problemas“, kurias reikia spręsti norint atnaujinti ekonominę veiklą, ir „mes tai norime padaryti subalansuotai ir saugiai“.

Brazilijoje per parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 1 179 žmonės, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija  

Nuo epidemijos pradžios tai didžiausias per vieną parą užregistruotas letalinių atvejų skaičius šioje smarkiausiai pandemijos paveiktoje Lotynų Amerikos valstybėje ir pirmasis kartas, kai paros mirčių skaičius perkopė tūkstantį.  

Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius padidėjo iki 17 971, informavo ministerija.  

Per parą buvo nustatyta 17 408 nauji COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 271 628. Pagal šį rodiklį Brazilija užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Rusijos.  

Epidemija Brazilijoje, regis, įgauna pagreitį, ir ekspertai sako, kad savo piką ji turėtų pasiekti ne anksčiau kaip birželio pradžioje.   

Visuomenės sveikatos ekspertai taip pat įspėja, kad realūs mirčių ir užsikrėtimų skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni nei skelbia vyriausybė, galbūt net 15 kartų ar daugiau, nes šalyje atliekama labai mažai testų dėl COVID-19.   

Brazilija neseniai pagal COVID-19 atvejų skaičių per 72 valandas pakilo trimis pozicijomis ir įsitvirtino trečioje vietoje, aplenkdama Jungtinę Karalystę, Ispaniją ir Italiją.  

Kai kurių šalies regionų, įskaitant San Paulą, Rio de Žaneirą ir šiaurės vakaruose esančią Amazonę, ligoninės greitai gali nebesusidoroti su ligonių antplūdžiu.  

Kova dėl chlorokvino

Brazilijos ultradešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro atvirai konfliktuoja su beveik visų 27 šalies valstijų gubernatoriais, menkindamas koronaviruso pandemijos grėsmę ir reikalaudamas greičiau atšaukti karantino priemones, kad būtų išgelbėta didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika, kuriai prognozuojama gili recesija.     

J.Bolsonaro paskelbė, kad jo paskirtas laikinasis sveikatos apsaugos ministras, kariuomenės generolas Eduardo Pazuelo, trečiadienį pristatys naują gydymo protokolą, leisiantį taikyti gydymą antimaliariniu preparatu chlorokvinu net nesunkiais koronavirusinės infekcijos atvejais.   

J.Bolsonaro, kaip ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, su kuriuo neretai lyginamas Brazilijos lyderis, laiko chlorokviną potencialia panacėja kovojant su naujuoju koronavirusu, nors kai kurios studijos iškėlė rimtų klausimų dėl šio preparato veiksmingumo ir saugumo.    

J.Bolsonaro teigia, kad D.Trumpo sprendimas prevenciniais tikslais vartoti panašų preparatą hidroksichlorokviną patvirtina šio medikamento naudą. 

Dėl nesutarimų su prezidentu chlorokvino naudojimo koronavirusinei infekcijai gydyti klausimu atsistatydino sveikatos apsaugos ministras Nelsonas Teichas.    

Onkologas N.Teichas šias pareigas ėjo trumpiau nei mėnesį. Jo pirmtaką Luizą Henrique Mandettą prezidentas atleido irgi kilus konfliktui dėl kovos su koronavirusu politikos. 

J.Bolsonaro COVID-19 lygina su „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama. Jis atsisako paisyti sveikatos ekspertų rekomendacijų, kaip kovoti su pandemija. 

Prezidentas nori, kad šalyje būtų kuo greičiau atšauktas karantinas, ir demonstratyviai nesilaiko socialinio atstumo rekomendacijų, dalyvaudamas savo šalininkų mitinguose ir organizuodamas barbekiu šventes. 

Jungtinės Valstijos per pastarąją parą užfiksavo dar 1 536 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys, antradienį pranešė nuolat atnaujinamą pandemijos statistiką skelbiantis Johnso Hopkinso universitetas.

Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, paskelbtais 20 val. 30 min. vietos (trečiadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, bendras koronavirusinės infekcijos aukų COVID-19 skaičius JAV išaugo iki 91 845 žmonių.

Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje tiek pagal COVID-19 pacientų mirčių, tiek pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių. Pastarasis antradienį buvo didesnis kaip 1,5 milijono.