Koronavirusas pasaulyje: JAV kalba apie PSO nesėkmę, Baltarusijoje – virš 30 tūkst. atvejų

Prancūzijos aukščiausias administracinis teismas pirmadienį nutarė, kad vyriausybė privalo atšaukti visuotinį religinių sambūrių draudimą, įvesta kaip dalį kovos su koronaviruso pandemija priemonių.

Gavusi kelis asmenų ir asociacijų skundus Valstybės Taryba nurodė, kad toks religinės laisvės varžymas sukėlė „žalos, kuri yra rimta ir pabrėžtinai neteisėta“.

Institucija nurodė vyriausybei per ateinančias aštuonias dienas šį draudimą atšaukti.

Vėliausias vyriausybės potvarkis dėl priemonių kovai su koronaviruso plitimu, uždraudžia bet kokius susirinkimus maldos vietose, išskyrus laidotuves – pastarosiose gali dalyvauti ne daugiau kaip 20 žmonių. Šis draudimas buvo įvestas, nors gegužės 11 dieną karantino priemonės Prancūzijoje buvo pradėtos švelninti.

Valstybės taryba nutarė, kad draudimas yra „neproporcingo pobūdžio“.

Dar nežinoma, kaip į šį nurodymą reaguos vyriausybė, siekianti užtikrinti saugią aplinką bažnyčiose, mečetėse ir kitose maldos vietose.

Dešiniosios Respublikonų partijos frakcijos Senate vadovas Bruno Retailleau per „Twitter“ parašė, kad teismo nutartis yra „gera žinia tikėjimo laisvei, kuri yra fundamentali teisė“.

Italijoje per praėjusią parą užfiksuota mažiausiai naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 ir mirčių nuo šio užkrato atvejų nuo kovo pradžios, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos ministerija, per praėjusią parą Italijoje užregistruotos 99 naujos mirtys nuo COVID-19.

Per šį laikotarpį taip pat užregistruotas 451 naujas COVID-19 atvejis.

Pirmadienį italai džiaugėsi pirmąja atgautų laisvių diena, įskaitant galimybę pasėdėti kavinėje ar restorane, apsipirkti visose parduotuvėse ar sudalyvauti pamaldose.

Tačiau iki kito mėnesio jie vis tiek negali išvykti iš savo regionų, nebent darbo ar kitais itin svarbiais reikalais, nes karantino taisyklės švelninamos palaipsniui.

Iki šiol Italijoje užregistruoti 32 007 mirties atvejai, nors per karantiną daug žmonių mirė slaugos namuose; jie dėl koronaviruso nebuvo testuoti, nes dauguma atvejų COVID-19 testai šalyje atliekami tik hospitalizuotiems pacientams.

Iš viso šalyje patvirtinti 225 886 COVID-19 atvejai.

Prancūzija ir Vokietija pirmadienį pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti Europos Sąjungos ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena didžiausią pokario krizę.

„Siekdami palaikyti tvarų ekonomikos atsigavimą, kuris atkurtų ir sustiprintų augimą ES, Vokietija ir Prancūzija palaiko ambicingo, laikino ir tikslingo atkūrimo fondo sukūrimą“, – sakoma bendrame pranešime ir priduriama, kad jis bus iš dalies finansuojamas „skolinantis iš rinkos ES vardu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį taip pat pareiškė, kad stipresnė Europos koordinacija sveikatos klausimais privalo tapti prioritetu, ir pripažino, kad pirminio Bendrijos atsako į koronaviruso protrūkį nepakako.

E.Macronas bendroje nuotolinėje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad kai kurių ES šalių vienašališki žingsniai uždaryti sienas sudarė „liūdną Europos įvaizdį“.

„Europos sveikata turi būti mūsų prioritetas“, – teigė Prancūzijos lyderis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo ruožtu pagyrė Berlyno ir Paryžiaus pasiūlytą planą.

„Sveikinu konstruktyvų Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą. Jame pripažįstamas ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, mastas ir dydis“, – sakė EK, kuriai tektų įgyvendinti šį planą, pirmininkė.

Prancūzija ir Vokietija pirmadienį pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti Europos Sąjungos ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena didžiausią pokario krizę.

„Siekdami palaikyti tvarų ekonomikos atsigavimą, kuris atkurtų ir sustiprintų augimą ES, Vokietija ir Prancūzija palaiko ambicingo, laikino ir tikslingo atkūrimo fondo sukūrimą“, – sakoma bendrame pranešime ir priduriama, kad jis bus iš dalies finansuojamas „skolinantis iš rinkos ES vardu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  pirmadienį taip pat pareiškė, kad stipresnė Europos koordinacija sveikatos klausimais privalo tapti prioritetu, ir pripažino, kad pirminio Bendrijos atsako į koronaviruso protrūkį nepakako.

E.Macronas bendroje nuotolinėje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad kai kurių ES šalių vienašališki žingsniai uždaryti sienas sudarė „liūdną Europos įvaizdį“.

„Europos sveikata turi būti mūsų prioritetas“, – teigė Prancūzijos lyderis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo ruožtu pagyrė Berlyno ir Paryžiaus pasiūlytą planą.

„Sveikinu konstruktyvų Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą. Jame pripažįstamas ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, mastas ir dydis“, – sakė EK, kuriai tektų įgyvendinti šį planą, pirmininkė.

JAV sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras pirmadienį sukritikavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl „nesėkmės“ reaguojant į koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį.

Pasak jo, jei PSO būtų suteikusi informacijos pasauliui apie šią infekciją, galbūt būtų pavykę suvaldyti pandemiją ir išgelbėti daug gyvybių.

„Turime būti atviri dėl vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių šis protrūkis tapo nekontroliuojamas: ši organizacija nesugebėjo gauti informacijos, kurios reikėjo pasauliui, ir ši nesėkmė kainavo daug gyvybių“, – per Pasaulio sveikatos asamblėją, šiemet vykstančią vaizdo konferencijos formatu, sakė A.Azaras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad padėtis dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 Dagestane reikalauja skubaus dėmesio, vienam aukšto rango pareigūnui informavus, kad šiame regione virusas galėjo pareikalauti šimtų žmonių gyvybių.

„Situacija Dagestano Respublikoje yra sudėtinga ir, žinoma, reikalauja papildomų ir skubių priemonių“, – sakė V.Putinas Maskvoje.

Jis sakė, kad neturtingas Šiaurės Kaukazo regionas, kuris Rusijoje užima penktą vietą pagal užregistruotų COVID-19 atvejų skaičių, turėtų gauti papildomos įrangos, vaistų ir testų.

„Noriu, kad jūs žinotumėte ir būtumėte užtikrinti: dabar visa Rusija bus su Dagestanu“, – teigė prezidentas, kreipdamasis į regiono gyventojus.

Kaip rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, Dagestane užfiksuota 3 460 užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir tik 29 mirtys.

Tačiau vietos sveikatos ministras šeštadienį paskelbė, kad per 12,6 tūkst. žmonių yra nustatytas koronavirusas ir pneumonija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Interviu vienam vietos tinklaraštininkui ministras Džamaludinas Gadžiibragimovas sakė, kad regione nuo pneumonijos mirė 657 žmonės.

Pasak jo, daugiau kaip 40 Dagestano medikų mirė nuo koronaviruso arba pneumonijos.

Pirmadienį su regiono sveikatos ministerija susisiekti nepavyko.

Rusijoje mirštamumas nuo koronaviruso yra daug mažesnis negu kitose pandemijos smarkiai paveiktose šalyse, bet kritikai reiškė abejones dėl pateikiamų skaičių ir kaltino tarnybas fiksuojant ne visas aukas, kad padėtis atrodytų esanti geresnė.

Be kita ko, kritikai sako, kad Rusijos valdžia daug viruso nulemtų mirties atvejų priskiria kitoms priežastims, pavyzdžiui, pneumonijai.

Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, sunkesniais COVID-19 atvejais pacientams gali išsivystyti pneumonija.

Rusijos sveikatos apsaugos pareigūnai sako, kad mažesnį mirties atvejų skaičių lemia tai, kad į statistiką įtraukiami tik mirties atvejai, kurie yra tiesiogiai susiję su COVID-19.

Daugelis Dagestano ir kitų regionų medicinos darbuotojų skundėsi dėl apsauginių priemonių stygiaus ir sako, kad Rusijoje miršta daugiau medikų nei kitur.

Armėnija dėl koronaviruso 1,5 mėnesio atideda vienintelės šalyje atominės elektrinės planinį remontą.

„Branduolinė jėgainė planiniam-prevenciniam remontui bus sustabdyta liepos 1-ąją. Atidėjimas susijęs su sunkumais, kylančiais dėl koronaviruso pandemijos, daugiausia dėl komunikavimo su partneriais“, – pranešė Metsamoro AE vyriausiasis inžinierius Artūras Grigorianas.

Anksčiau Armėnija buvo numačiusi AE 65-ioms dienoms stabdyti gegužės 15-ąją.

Vienintelės Armėnijoje branduolinės jėgainės, esančios vos už 30 kilometrų nuo sostinės Jerevano ir šalia sienos su Turkija, du blokai su sovietiniais pirmosios kartos VVER-440 reaktoriais padėjo veikti atitinkamai 1976 ir 1980 metais. Po 1988-ųjų žemės drebėjimo elektrinė penkerius metus neveikė, tačiau vėliau energijos stoka privertė šalies valdžią antrąjį reaktorių įjungti, nors Europa ir JAV tam prieštaravo.

2017-aisiais Armėnijos vyriausybė nusprendė beveik tris dešimtmečius neveikusį pirmąjį branduolinį reaktorių galutinai uždaryti, o antrojo reaktoriaus eksploatavimą su Rusijos pagalba pratęsti iki 2026 metų.

Šiemet kovą Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pasiūlė Armėnijai jos atominės elektrinės vienintelio veikiančio reaktoriaus, kuris patenkina iki 45 proc. šalies elektros poreikio, naudojimą pratęsti ilgesniam laikotarpiui nei iki 2026-ųjų.

2018-aisiais Armėnija atmetė „Rosatom“ siūlymą pastatyti trečiąjį Metsamoro AE reaktorių.

Kinija paverstų bet kokią savo sukurtą vakciną nuo koronaviruso „pasaulio visuomenės gėrybe“, vos tik ji būtų paleista į apyvartą, pirmadienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Per pirmą virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą prezidentas taip pat pažadėjo, kad Kinija skirs 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) paramą pasaulio kovai su koronavirusine infekcija COVID-19.

Planeta brangiai moka už tai, kad šalys nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų dėl kovos su koronaviruso pandemija, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Skirtingos šalys laikosi skirtingų, kartais nesuderinamų strategijų, ir visi mes už tai brangiai mokame“, – sakė jis per virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą. 

Baltarusijoje iki pirmadienio registruoti 30 572 asmenys, kuriems tyrimais buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija. 

Per praėjusią parą registruoti 922 nauji užsikrėtimo atvejai. 

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalyje mirė 171 pacientai (iš jų 165 iki gegužės 17 dienos), kurie turėjo virtinę lėtinių susirgimų ir kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – skelbia ministerija.

Taip pat pranešama, kad iki gegužės 18 dienos pasveiko ir iš ligoninių išrašyta 10 130 pacientų, kuriems anksčiau buvo diagnozuota infekcija COVID-19.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikta 364 319 testų koronavirusinei infekcijai nustatyti.