Koronavirusas pasaulyje: Ekstremistai naudojasi protrūkiu, Jungtinėje Karalystėje sušvelninti suvaržymai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino vyriausybę būti pasirengusia galimai pakartotinai visuotinei saviizoliacijai dėl COVID-19.

Grįžimo prie griežtos saviizoliacijos šalyje tikimybė buvo aptarta Prancūzijos ministrų kabineto posėdyje trečiadienį, kuriame dalyvavo ir šalies prezidentas, pranešė televizija BFMTV, remdamasi vyriausybės atstove Sibeth Ndiaye.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Po šio posėdžio ji žiniasklaidos atstovams sakė, kad prezidentas, vertindamas situaciją trečiąją karantino sąlygų sušvelninimo dieną, pabrėžė, kad „pergalę skelbti per anksti“, tačiau pripažino „teisingą kelią“.

Tuo pat metu prezidentams ministrams nurodė pasiruošti „trims tikėtiniems variantams“, kai gali tekti imtis pakartotinos griežtos saviizoliacijos.

Anot E.Macrono, pirmoji tokia galimybė gali tapti realia gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje – po ilgojo Sekminių švenčių savaitgalio. Antrasis nerimą keliantis laikotarpis – artėjantis atostogų sezonas ir galimos prancūzų kelionės į užsienį. Ir trečioji, laike neaiški pakartotinio saviizoliavimosi priežastis gali būti staigus epidemiologinės padėties pablogėjimas.

S.Ndiaye pabrėžė, jog prezidentas „paragino vyriausybę būti pasirengusia visiems šiems variantams“.

Prancūzijoje dėl koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos jau mirė 27 074 žmonės, trečiadienio vakarą pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos generalinis direktoratas.

Per pastarąją parą naujasis koronavirusas šalyje pasiglemžė 83 gyvybes.

Oficialiai patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius Prancūzijoje pasiekė beveik 178,06 tūkst., o COVID-19 ligą įveikusiųjų – 58,67 tūkstančio.

Dėl COVID-19 šiuo metu yra hospitalizuota 21,07 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 2428 pacientai yra intensyvios terapijos skyriuose.

Gegužės 11-ąją Prancūzija pradėjo sušvelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus apribojimus, kurie dabar numatyti iki liepos 10-osios.

Ekspertai perspėja, kad dėl „atsipalaidavimo“ artimiausiu metu gali išaugti užsikrėtusių ir sergančių žmonių skaičius.

Zumapress / Scanpix nuotr./Prancūzijos kasdienybė per koronaviruso pandemiją

Jungtinėje Karalystėje per pastarąją parą mirė dar 494 koronavirusu užsikrėtę žmonės, o bendras šalyje nustatytų koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius viršijo 33 tūkst., trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 33 186 žmonės, kuriems buvo nustatyta COVID-19, nurodė ministerija. Pagal bendrą koronaviruso aukų skaičių Britanija dabar yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Iš viso šalyje nustatyta 229 705 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 3 242 – per pastarąją parą.

Vis dėlto Anglijoje trečiadienį pradėta švelninti dėl pandemijos įvestus suvaržymus. Į savo darbo vietas galės grįžti žmonės, negalintys dribti iš namų, taip pat bus leidžiama neribotą laiką mankštintis lauke ir susitikinėti su kitais žmonėmis atvirose vietose. Darbą atnaujins ir golfo klubai bei teniso aikštynai.

Vis dėlto gyventojai turės laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo vieni nuo kitų, o už taisyklių pažeidimus gresia iki 100 svarų (113 eurų) baudos).

Prognozuojama, kad tolesnių suvaržymo švelninimų Anglijoje bus imtasi ne anksčiau kaip birželio 1-ąją. Tikėtina, kad tuomet bus leista dabar neveikiančioms parduotuvėms ir mokykloms. Trečiuoju švelninimo etapu turėtų būti leista atsidaryta daugeliui viešųjų objektų ir viešbučiams, bet veikiausiai tai bus padaryta ne anksčiau kaip liepą.

Čilės vyriausybė trečiadienį paskelbė visiems privalomą griežta karantiną sostinėje Santjage, per pastarąją parą nustatytų naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui išaugus 60 procentų.

„Griežčiausia iš priemonių, kurias privalau paskelbti, yra visiškas karantinas Didžiajame Santjage“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras Jaime Manalichas.

Čilės sostinėje ir jos priemiesčiuose nustatyta 80 proc. visų iki šiol šalyje patvirtintų visų COVID-19 atvejų.

Pasak J.Manalicho, karantinas, įvestas net ir keliose teritorijose, kur ankstesni suvaržymai buvo iš dalies atšaukti, yra būtinas, nes per pastarąją parą buvo nustatyta 2 260 naujų užsikrėtimo atvejų ir mirė 12 pacientų.

Lenkija trečiadienį informavo leisianti vėl atsidaryti kirpykloms, restoranams ir kavinėms, taip pat grįžti į klases daliai moksleivių, apžvelgdama naujausius žingsnius, turinčius sumažinti dėl koronaviruso epidemijos tenkančią naštą ekonomikai, nors buvo užfiksuotas naujų užsikrėtimo atvejų šuolis.

Premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad naujosios priemonėms įsigalios nuo gegužės 18 dienos, bet tebebus privalu lauke dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo.

38 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje koronaviruso infekcijos COVID-19 testavimo programa yra riboto masto, šią savaitę padaugėjo naujai registruojamų užsikrėtimo atvejų, prieš 10 dienų atšaukus virtinę karantino priemonių.

Nuo kovo vidurio lenkai privalėjo likti namuose, kad būtų pažabotas viruso plitimas. Iki šiol šalyje nustatyta daugiau kaip 17 tūkst. COVID-19 atvejų ir mirė 847 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie užregistruotus 595 naujus COVID-19 atvejus – daugiausiai nuo protrūkio pradžios. Be to, ankstesnis paros rekordas buvo užfiksuotas balandžio 19-ąją – tąsyk nustatyti 545 nauji atvejai.

Lenkija praeitą savaitę leido vėl atsidaryti viešbučiams, parduotuvių centrams ir vaikų darželiams, bet gegužės 10-ąją turėję vykti prezidento rinkimai buvo atidėti, kilus sumaiščiai dėl planų surengti balsavimą paštu.

Lenkijos ekonomika, anksčiau buvusi viena sparčiausiai augančių ES, šiemet turėtų susitraukti 3,4 proc., rodo atnaujintos vyriausybės prognozės. Pandemijos pradžioje buvo prognozuota 3,7 proc. recesija.

Vyriausybė ir opozicijos partijos vis dar nesutaria, kaip organizuoti atidėtus prezidento rinkimus. Trečiadienį visa dar nebuvo aišku, kada jie įvyks.

M.Morawieckio valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nori, kad rinkimai įvyktų birželio 28-ąją arba liepos pradžioje, prieš pat dabartinio valdančiųjų remiamo prezidento Andrzejaus Dudos  kadencijos pabaigos rugpjūčio 6-ąją.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį pristatė 270 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketą darbininkas ir mažoms įmonėms, kad paspartintų ekonomikos augimą šaliai kovojant su koronaviruso pandemijos ir karantino padariniais.

Paketas, kurio vertė siekia apie 10 proc. Indijos bendrojo vidaus produkto (BVP), paskelbtas tą dieną, kai šalis mini 50-ąją karantino dieną. Indijoje iki šiol koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, o mirė 2 200.

„Šis ekonominis paketas yra skirtas savarankiškam Indijos judėjimui į priekį. Jis skirtas namudiniams gamintojams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – per televizija teigė N.Modi.

Finansavimas apima 2 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos priemonę, apie kurią buvo pranešta kovo pabaigoje, ir centrinio banko paskatų programą.

Jis pridūrė, kad finansų ministrė Nirmala Sitharaman artimiausiomis dienomis atskleis daugiau informacijos.

Karantinas sudavė skaudų smūgį dešimtims milijonų gyventojų, netekusių pajamų šaltinių, ypač vargšams ir migrantams, kurių dauguma prarado darbą.

„Šiuo metu labai nukentėjo sezoniniai darbininkai ir darbininkai migrantai. Turimea ką nors padaryti jų labui", – sakė ministras pirmininkas.

Už kovą su terorizmu atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas perspėja, kad ekstremistai naudojasi koronaviruso pandemija kaip galimybe skleisti savo žinią ir planuoti potencialius išpuolius.

Trečiadienį naujienų agentūros AP gautame konfidencialiame pranešime valstybėms narėms kovos su terorizmu koordinatorius Gilles'is de Kerchove'as įspėja, jog dešinieji ekstremistai ir islamistų kovotojai „gali palaikyti išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir įstaigas labai veiksmingais, nes jie smarkiai sukrėstų visuomenę“.

Jis pažymėjo, jog kovo mėnesį Jungtinėse Valstijose pareigūnai nušovė vieną baltųjų viršenybės šalininką, kurį mėgino suimti dėl sąmokslo surengti sprogdinimą COVID-19 pacientus gydančioje įstaigoje. Įtariama, kad užpuolikas iš pradžių planavo įvykdyti išpuolį prieš kurią nors afroamerikiečių mokyklą, mečetę ar sinagogą.

Anot G.de Kerchove'o, ankstesnė patirtis rodo, kad „teroristai ir smurtingi ekstremistai, norintys smurtu pakeisti visuomenę ir vyriausybės sistemas, siekia išnaudoti rimtas krizes savo tikslams pasiekti“.

Kaip pavyzdį ES pareigūnas įvardijo džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), susikūrusį po JAV vadovaujamos koalicijos įsiveržimo į Iraką ir vėliau sustiprėjusį per vadinamojo „Arabų pavasario“ sukilimus.

Europoje ultrakairieji ekstremistai skiria „ypatingą dėmesį“ pandemijai, dėl kurios kaltina vyriausybes ir „visą kapitalistinę sistemą“, teigdami, jog politikai nepakankamai finansavo sveikatos apsaugos tarnybas, rašo G.de Kerchove gegužės 7 dieną ES valstybėms narėms pateiktoje analizėje. Pirmasis apie ją trečiadienį pranešė Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ internetinis leidinys.

IS „skatina savo šalininkus Vakaruose pasinaudoti dabartine krize ir rengti išpuolius“, nors kol kas neužfiksuota jokių smurto pliūpsnių, pareiškė jis.

Atrodo, kad dauguma ekstremistų šiuo metu išnaudoja krizę propagandos tikslais, atsižvelgdami į faktą, kad dėl karantino priemonių žmonės praleidžia daugiau laiko naršydami internete nei įprasta.

„Siekdami išplėsti savo rėmėjų bazę, smurtingi ekstremistai naudojasi žmonių nesaugumu, pažeidžiamumu ir nuoskaudomis, sukurdami paprastą naratyvą, „paaiškinantį“ problemas kaltinant aplinkinius“, – rašo G.de Kerchove.

„Džihadistams atpirkimo ožiais tampa „bedieviai“ ar „atskalūnai“, dešiniesiems ekstremistams – etninių ir religinių mažumų nariai, o kairiesiems ekstremistams – „klasiniai priešai“ ir „kapitalistai“, – pažymi jis.

Pirmoji Rusijoje šimtametė pacientė Pelagėja Pojarkova visiškai pasveiko nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Federalinė medicinos ir biologijos agentūra (FMBA).

„2020 metų gegužės 13-ąją, savo šimtmečio dieną, Pelagėja Michailovna Pojarkova buvo išrašyta iš Rusijos FMBA smegenų ir neurotechnologijos centro, pritaikyto priimti naujos koronaviruso infekcijos pacientus“, – sakoma FMBA pranešime.

Jame pažymima, kad P.Pojarkova yra pirmoji Rusijoje išrašyta COVID-19 pacientė, kuriai suėjo 100 metų.

P.Pojarkovai ligoninėje buvo taikomas planinis gydymas ir jos palatoje gulėjo pacientė, kuriai testais buvo nustatytas koronavirusas. Į FMBA smegenų ir neurotechnologijos centrą P.Pojarkova buvo atvežta su patvirtinta COVID-19 diagnoze ir atitinkamais simptomais. Pacientei buvo taikoma konservatyvi kompleksinė terapija, pranešė FMBA.

„Pelagėja Michailovna gimė Maskvoje. Didžiojo Tėvynės karo metais neteko vyro, liko viena su žindomu kūdikiu. Šiandien Pelagėja Michailovna gyvena drauge su dukterimi ir žentu“, – sakoma pranešime.

FMBA pasveikino senolę su jubiliejumi ir pasveikimu, palinkėjo stiprios sveikatos, žvalumo ir gerovės.

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė planus, kaip šią vasarą palaipsniui atnaujinti keliones, tikėdamasi išgelbėti milijonus darbo vietų turizmo sektoriuje, kurioms iškilo pavojus dėl koronaviruso pandemijos.

Kelionių suvaržymai, įvesti siekiant sustabdyti viruso plitimą, pragaištingai paveikė transporto ir turizmo sektorių. Žemyno oro bendrovės buvo priverstos atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų.

Briuselio paskelbtos naujos gairės numato, kad bendrovės galės reikalauti, jog lėktuvų keleiviai dėvėtų kaukes, kad atostogautojai laikytųsi saugaus atstumo paplūdimiuose ir netgi iš anksto registruotųsi, kad galėtų pasinaudoti viešbučių baseinais.

Turizmas – visai Europos Sąjungai itin svarbus sektorius, sukuriantis 10 proc. bloko bendrojo vidaus produkto ir išlaikantis 23 mln. darbo vietų.

Jis dar svarbesnis pietinėms Bendrijos narėms – pavyzdžiui, Graikijai, Italijai ir Ispanijai – jau dabar prislėgtoms didelių skolų ir skaudžiai nukentėjusioms dėl COVID-19 poveikio.

„Šiandienos patarimai gali būti geresnio sezono šansas daugeliui europiečių, kurių pragyvenimas priklauso nuo turizmo, ir, žinoma, tiems, kas norėtų šią vasarą keliauti“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Margrethe Vestager.

Akivaizdus ištikusios krizės ženklas buvo didžiausios pasaulyje turizmo grupės trečiadienį paskelbtas pranešimas, kad ji planuoja atleisti 8 000 darbuotojų. Bendrovė per pirmuosius tris šių metų mėnesius patyrė daugiau kaip 750 mln. eurų grynųjų nuostolių.

Atnaujinti palaipsniui

Sprendimus atidaryti sienas priima nacionalinės vyriausybės, bet Briuselis ragina 27 Bendrijos nares derinti tarpusavyje suvaržymų švelninimą. Tokia taktika turėtų atrodyti kitaip nei šios krizės pradžia, kai ES šalys uždarė savo sienas beveik nesikonsultuodamos tarpusavyje.

ES siūlo laikytis trijų etapų schemos, pradedant nuo dabartinės padėties, kai draudžiama dauguma nebūtinų kelionių į užsienį.

Antruoju etapu turėtų būti panaikinti suvaržymai judėti tarp šalių ir regionų, kuriuose epidemiologinė padėtis yra panaši ir kur visuomenės sveikatos būklė gerėja.

Pasiekus trečiąjį, galutinį etapą būtų atšaukti visi dėl koronaviruso įvesti kelionių suvaržymai ir tikrinimai prie sienų.

Kol kas nepaskelbta, per kokį laiką šis planas galėtų būti įgyvendintas, bet Briuselis ragina vyriausybes sprendžiant dėl sienų atidarymo atsižvelgti ne vien į sveikatos apsaugos, bet ir ekonominius ir socialinius veiksnius.

Vokietija planuoja nuo birželio 15-osios atšaukti suvaržymus kirsti sieną su Liuksemburgu, Austrija, Šveicarija ir Prancūzija. Kelionės šeimų ir verslo reikalais gali būti leistos jau ateinantį penktadienį.

Apsauginės kaukės, rezervacijos baseine

Šios priemonės paveiks ne tik ekonomiką, bet ir milijonų europiečių branginamų vasaros atostogų planus.

„Tai nebus įprasta vasara... bet, jeigu atliksime savo darbą, mums nereikės likti vasarą įstrigus namuose arba visiškai prarasti turizmo pramonę“, – sakė M. Vestager.

Atostogos koronaviruso akivaizdoje turėtų gerokai skirtis nuo ankstesnių, pareigūnams ėmusis priemonių kuo labiau sumažinti infekcijos pavojų.

Pagal EK rekomendacijas, keliautojai turės dėvėti apsaugines kaukes bendrajame transporte – lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose, taip pat tokiose susisiekimo centruose kaip oro uostai ar geležinkelio stotys.

Siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių, į salonus bus laipinama po mažiau keleivių, bus atsisakyta maisto serviravimo vežimėlių ir restorano vagonų. 

Viešbučiai ir restoranai bus raginami riboti priimamų svečių skaičių, kad galėtų užtikrinti tarp jų saugų atstumą, taip pat numatyta įvesti reikalavimą internetu registruotis į baseinus ar sporto klubus ribotam laikui.

Siekiant atidžiai stebėti epidemiologinę padėtį ir greitai nustatyti infekcijos židinius ES valstybės susitarė užtikrinti sąlytį turėjusių asmenų atsekimo programėlių tarpvalstybinį sąveikumą.

Trečiadienį pateiktomis rekomendacijomis taip pat bandome spręsti keblų atostogų atšaukimo klausimą.

ES taisyklės suteikia teisę keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktus transporto bilietus arba kelionės paslaugų paketus, tačiau daugelis šiuo metu į sunkią padėtį pakliuvusių kelionių operatorių ir oro bendrovių yra linkusios geriau už neįvykusią kelionę grąžinti čekius.

Norėdamas padidinti tokių čekių patrauklumą Briuselis siūlo, kad jų galiojimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių, už nepanaudotus čekius turėtų būti grąžinami pinigai. Be to, čekiai turėtų būti apsaugoti nuo čekį išdavusio subjekto nemokumo.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad sulėtėjus naujų koronaviruso infekcijos atvejų skaičiaus augimui sieks, kad iki birželio vidurio būtų atšauktos patikros pasienyje, įvestos užkrato plitimui suvaldyti.  

Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis žurnalistams sakė, kad didžiausia Europos ekonomika „išsikėlė aiškų tikslą – laisvas keliones po Europą nuo birželio vidurio“.

Pasak ministro, Vokietija jau šią savaitę pradės švelninti kai kurias kontrolės priemones pasienyje.  

Anglijoje gyvenantys žmonės nuo trečiadienio gali dažniau išeiti iš namų ir esant būtinybei vykti į darbą, prasidėjus pirmajam karantino švelninimo etapui.   

Oficialūs duomenys rodo, kad Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 jau mirė 32,7 tūkst. žmonių. Nors pastaruoju metu letalinių ir hospitalizacijos atvejų sumažėjo, pareigūnai vis dar nerimauja, ypač dėl didelio mirčių skaičius slaugos namuose.   

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį paskelbė, kad šalis pradeda palaipsniui švelninti kovo pabaigoje įvestą visuotinį karantiną, tačiau suvaržymų atšaukimo tempas priklausys nuo epidemiologinės padėties šalyje.  

Anglijos gyventojams nuo trečiadienio leidžiama vykti į užmiestį, žaisti tenisą ar golfą, viešoje vietoje susitikti su vienu draugu ar apsilankyti sodo ir daržo augalų centre. 

Tačiau būtina visuomet laikytis nuo kitų žmonių dviejų metrų atstumu. Už šio reikalavimo nepaisymą gali būti skirta 100 svarų (113 eurų) bauda. 

Pagal B.Johnsono pristatytą planą, milijonai žmonių, negalinčių dirbti nuotolinių būdu, taip pat jau gali grįžti į darbus. Susisiekimo ministras Grantas Shappsas paragino šiuos žmones esant galimybei į darbą važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis.  

„Prašome žmonių elgtis atsakingai ir kiek įmanoma mažiau naudotis viešuoju transportu“, – sakė jis televizijai „Sky News“.  

„Netgi tuomet, kai vėl pradės kursuoti visi traukiniai ir autobusai, nebus pakankamai erdvės“, – pridūrė ministras. 

Anglijos gyventojai nuo trečiadienio taip pat gali keisti gyvenamąją vietą, vėl leidžiama organizuoti būstų apžiūras. Kovo 23 dieną įvedus karantiną, nežinioje atsidūrė daugiau kaip 450 tūkst. būstų pirkėjų ir nuomotojų.   

Suvaržymai švelninami vyriausybei bandant vėl užkurti pandemijos paralyžiuotą ekonomiką, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 2 procentais. Šis ketvirčio smukimas yra didžiausias nuo 2008-ųjų finansų krizės. 

Kiek atsargesnę strategiją pasirinko Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija – čia gyventojų vis dar prašoma „likti namuose“. 

B.Johnsono pristatytas išėjimo ir karantino planas sulaukė nemažai kritikos, o opozicinės partijos ir žiniasklaida šią kelių etapų strategiją pavadino painia.    

Trečiadienį premjeras atsakys į įstatymų leidėjų klausimus per tradicinę kassavaitinę vyriausybės valandą Bendruomenių Rūmuose. 

Norvegija atidaro savo sienas, kad į šalį galėtų atvykti žmonės iš kitų Europos valstybių, jei jie čia gyvena ar turi giminaičių, kuriuos nori aplankyti.

Teisingumo ministrė Monica Maeland trečiadienį sakė, kad Norvegija, kuri nepriklauso Europos Sąjungai, atveria sienas Europos ekonominės erdvės (EEE), kuriai priklauso Europos Sąjungos narės, Jungtinė Karalystė, Islandija ir Lichtenšteinas, piliečiams. Pastarosios trys šalys drauge su Norvegija yra pasirašiusios susitarimą, pagal kurį gali pasiekti didžiulę ES bendrąją rinką.

M.Maeland pareiškime sakoma, jog tai, be kitų dalykų, taip pat reiškia, kad sezoniniai darbininkai turės galimybę atvykti į Norvegiją.

Rusijos sveikatos apsaugos priežiūros institucija trečiadienį nurodė sustabdyti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, galėjusių sukelti COVID-19 pacientus priimančiose ligoninėse du gaisrus, per kuriuos žuvo šeši žmonės, naudojimą.

Federalinė priežiūros institucija „sustabdė nuo 2020 balandžio 1-osios gaminamų aparatų „Aventa-M“ naudojimą Rusijos teritorijoje“, sakoma pranešime.

Šie aparatai buvo naudojami pacientams gydyti Maskvos ir Sankt Peterburgo ligoninėse, kur pastarąją savaitę kilo gaisrai.

Per praėjusios savaitės gaisrą Maskvos Spasokukockio ligoninėje žuvo viena pacientė, o per antradienio gaisrą Sankt Peterburgo ligoninėje – penki žmonės.

Sveikatos apsaugą prižiūrinti Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova antradienį sakė, kad tyrėjai aiškinasi šių gaisrų aplinkybes.

Valstybinis pramonės konglomeratas „Rostec“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad jo gamyklose bus pagaminta 6 711 kvėpavimo aparatų COVID-19 pacientams gydyti, nors buvo neaišku, kiek jų bus „Aventa-M“ modelio.

Šių aparatų taip pat buvo balandį Jungtinėms Valstijoms išsiųstame Rusijos pagalbos krovinyje.

Tačiau JAV Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (FEMA), kuri gavo krovinį, atstovas naujienų agentūrai TASS sakė, kad šie plaučių ventiliacijos aparatai nebuvo naudojami.

Per parą Rusijoje užregistruoti 10 028 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius viršijo 242 tūkst., trečiadienį pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

Maskvoje per praėjusią parą patvirtinti 4 703 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras skaičius viršijo 126 tūkstančius.

Nuo COVID-19 protrūkio pradžios Rusijoje iš viso užregistruotas 242 271 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejis 85 regionuose. Pagal užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija lieka antroje vietoje pasaulyje ir atsilieka tik nuo JAV, kur užregistruota 1,37 mln. užsikrėtimo atvejų.

Po Rusijos eina Ispanija (228 tūkst. atvejų), Jungtinė Karalystė (227 tūkst.) ir Italija (221 tūkstantis).

Per praėjusias 24 val. Rusijoje mirė 96 koronavirusu užsikrėtę žmonės, 53 iš jų – Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios Rusijoje užregistruota 2 212 mirties nuo koronaviruso atvejų.

Per praėjusią parą šalyje iš ligoninių išrašytas 4 491 COVID-19 pacientas, 1 864 iš jų – Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios pasveiko 48 003 pacientai.

Estijoje per praėjusią parą nustatyti penki nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, naujų mirčių neužregistruota, trečiadienį skelbia Sveikatos departamentas.

Per praėjusią parą šalyje atlikti 1 133 pirminiai testai dėl COVID-19, penkių iš jų rezultatai buvo teigiami. Iš viso Estijoje atlikti 66 102 testai, 1 751 iš jų rezultatai buvo teigiami.

Estijoje iki šiol užregistruotas 61 mirties nuo koronaviruso atvejis.

Šalies ligoninėse gydomi 47 asmenys, penki pacientai prijungti prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų. Iš gydymo įstaigų išrašyti 282 pacientai.

Pasveikusiais nuo COVID-19 pripažinti 777 žmonės.

Latvijoje per praėjusią buvo atlikti 2 199 testai dėl koronaviruso infekcijos COVID-19, iš kurių tik vieno rezultatai buvo teigiami, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Tačiau vienas žmogus nuo šios ligos mirė. Šis asmuo ėjo devintą dešimtį ir sirgo lėtinėmis ligomis.  

Bendras Latvijoje atliktų COVID-19 testų skaičius padidėjo iki 81 246, o patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius – iki 951.

Nuo epidemijos pradžios šalyje pasveiko 627 pacientai, o letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 19.  

Praėjusią parą dėl COVID-19 Latvijoje buvo hospitalizuotas vienas žmogus.

Iš šiuo metu ligoninėse gydomo 31 paciento 29 būklė yra vidutinio sunkumo, o dviejų – sunki.  

Iš ligoninių iš viso jau išrašyta 111 COVID-19 pacientų.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 402 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, 14 asmenų nuo šios ligos mirė, 343 pasveiko, rašoma trečiadienį Koronaviruso epidemijos plitimo stebėsenos sistemos tinklalapyje paskelbtame pranešime.  

Nuo epidemijos pradžios Ukrainoje patvirtinta 16 425 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Šalyje nuo COVID-19 mirė iš viso 439 žmonės, 3 716 asmenų pasveiko. 

Šiuo metu Ukrainoje COVID-19 serga 12 270 žmonių – 45 daugiau nei ankstesnę parą, rodo sistemos duomenys.   

Sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas trečiadienį ryte spaudos konferencijoje pranešė, kad šalyje per parą nuo COVID-19 pasveiko rekordinis skaičius žmonių. 

„Šiandien turime rekordinį pasveikusių pacientų skaičių – 343“, – sakė jis.  

Ukrainoje iki šiol atlikta 192 247 polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai. Praėjusią parą buvo atlikta 4 940 testų. 

Kinijos šiaurės rytuose esantis Dzilino miestas iš dalies uždarė savo teritoriją ir sustabdė transportą užfiksavęs vietinę užsikrėtimo koronavirusu atvejų grupę, kuri pakurstė nuogąstavimus dėl antros COVID-19 bangos Kinijoje.

Dzilinas, kuriame gyvena daugiau kaip 4 mln. žmonių, trečiadienį sustabdė susisiekimą autobusais ir paskelbė, kad gyventojams iš miesto leis išvykti tik tais atvejais, kai per ankstesnes 48 valandas testais bus patvirtinta, jog jie nėra užsikrėtę, ir jei žmonės bus užbaigę tam tikrą „griežtos saviizoliacijos“ periodą.

Visi kino teatrai, sporto salės, interneto kavinės ir kitos pramogų vietos uždarose patalpose nedelsiant uždaromos, o vaistinės privalės pranešti apie priešvirusinių vaistų ir vaistų nuo karščiavimo pardavimą, sakoma miesto valdžios pareiškime.

Su Rusija ir Šiaurės Korėja besiribojančioje Dzilino provincijoje esančio miesto Šulano priemiestyje savaitgalį buvo užfiksuota užsikrėtimo atvejų grupė. Miesto vicemeras trečiadienį perspėjo, kad situacija „itin sunki ir komplikuota, yra didelė tolesnio plitimo rizika“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš dalies uždarytas Džilino miestas Kinijoje

Trečiadienį Dzilino miestas pranešė apie šešis naujus užsikrėtimo atvejus, kurie visi susiję su Šulano grupe. Bendras užsikrėtimo atvejų, siejamų su vienu vietos skalbyklos darbuotoju, skaičius dabar yra 21.

Sekmadienį Šulane sustabdytas visuomeninis transportas, be to, uždrausta iš miesto išvažiuoti traukiniams.

Dzilino miestas, kuris yra antras pagal dydį Dzilino provincijoje, trečiadienį taip pat sustabdė traukinių eismą iš pagrindinės geležinkelio stoties, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Trečiadienį miesto valdžia paskelbė, kad pastarosiomis savaitėmis atsidariusioms mokykloms vėl teks užsidaryti, o moksleiviai turės grįžti prie mokymosi nuotoliniu būdu. 

Dzilino provincijos mokyklų paskutinių klasių moksleiviams į klases buvo leista sugrįžti balandžio 7 dieną, o žemesnių klasių moksleivių ugdymo procesas mokyklose turėjo būti atnaujintas šią savaitę, pranešė CCTV.   

Tuo metu Dzilino miesto Dziaohės rajono valdžia paragino visus asmenis, dalyvavusius vestuvių šventėje, su kuria siejamas vienas patvirtintas COVID-19 atvejis, skubiai susisiekti su vietos pareigūnais ir nedelsiant izoliuotis namuose.   

Vienas asmuo, kuriam pirmadienį buvo patvirtinta COVID-19, neseniai vežė du vestuvių fotografus į Dziaohę, kur viename viešbutyje vyko vestuvių šventė.  

Kinija iš esmės suvaldė virusą, bet nerimauja dėl galimos antros užsikrėtimų bangos, savo teritorijoje atšaukusi karantino priemones ir ribojimus.

Po kelių savaičių ramybės užfiksavus kelis naujus COVID-19 atvejus Uhano mieste, kuriame pandemija praėjusių metų pabaigoje prasidėjo, buvo pradėta visų 11 mln. šio miesto gyventojų testavimo kampanija.

Austrija ir Vokietija birželio 15 dieną planuoja atidaryti savo sieną, kuri, kovojant su koronaviruso pandemija, buvo uždaryta dviem mėnesiams, trečiadienį pranešė austrų vyriausybė.

„Nuo birželio 15 dienos bus galima atidaryti Vokietijos ir Austrijos sieną“, – visuomeniniam radijui O1 sakė turizmo ministrė Elisabeth Koestinger.

Apribojimai kertant sieną bus sušvelninti nuo gegužės 15-osios: bus leista vykti į komandiruotes ir aplankyti giminaičių, pridūrė ji.

Vokietijos ir Austrijos kancleriai Angela Merkel ir Sebastianas Kurzas antradienį kalbėjosi ir „susitarė dėl laipsniško sienos atidarymo“, sakė ministrė.

Abi valstybės mano, kad kontroliuoja virusą, ir buvo vienos iš pirmųjų Europoje, kurios ėmėsi priemonių, siekdamos sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos plitimą.

Austrijos vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti laipsnišką judėjimo laisvės į kitas kaimynines šalis ir iš jų, apribojimų panaikinimą.

Vokietijoje iki birželio vidurio galioja įspėjimas nevykti atostogauti į užsienį.

Koronaviruso pandemijai sudavus smūgį turizmo sektoriui, Europos Komisija trečiadienį turėtų paraginti Bendrijos nares palaipsniui atverti savo vidines sienas ir elgtis su kiekviena valstybe nare vadovaujantis tais pačiais kriterijais.

Tai reikštų, kad jei Austrija atidarys savo sieną su Vokietija, ji taip pat turi atidaryti sieną su Čekija, jei šios šalies sveikatos padėtis yra panaši į Vokietijos.

113 metų moteris, kuri, manoma, yra vyriausias Ispanijoje gyvenantis žmogus, įveikė koronavirusą, antradienį pranešė senelių namai, kuriuose ji gyvena ir kur nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė keli asmenys.

Jungtinėse Valstijose gimusi Maria Branyas COVID-19 užsikrėtė balandį rytiniame Oloto mieste įsikūrusiuose senelių namuose, kur ji gyvena pastaruosius 20 metų, o su liga kovojo izoliuota savo kambaryje.

„Ji išgyveno ligą ir jai sekasi gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė tų namų atstovė, pridurdama, kad M.Branyas pasireiškė tik lengvi simptomai.

„Dabar ji jaučiasi gerai, praėjusią savaitę jai atliktas testas, o rezultatas buvo neigiamas“, – sakė atstovė, nepateikusi daugiau informacijos.

Katalonijos regioninė televizija TV3 pranešė, kad tris vaikus užauginusi M.Branyas kelias savaites buvo izoliuota savo kambaryje, o ją lankyti buvo leidžiama tik vienam darbuotojui su apsauginėmis priemonėmis.

Reportaže M.Branyas gyrė „labai gerus, labai dėmesingus“ senelių namų darbuotojus.

Kai vienas darbuotojų paklausė jos ilgo gyvenimo paslapties, M. Branyas atsakė, kad jai tiesiog pasisekė turėti „gerą sveikatą“.

Tuose senelių namuose per pandemiją užfiksuota keletas su koronavirusu susijusių mirčių, pranešė jų atstovė.

M.Branyas dukra Rosa Moret TV3 pasakojo, kad jos motina vėl „atgavo formą, nori kalbėtis, paaiškinti, reflektuoti, ji vėl tapo savimi“.

Ispanijos žiniasklaida pastaraisiais metais paskelbė kelis straipsnius apie M.Branyas, kuri laikoma vyriausia šalies gyventoja.

Ji gimė 1907 metų kovo 4-ąją San Fransiske, kur tuo metu žurnalistu dirbo jos tėvas, kilęs iš šiaurės Ispanijos.

Pirmojo pasaulinio karo metu M.Branyas su šeima laivu persikėlė į Ispaniją ir taip pat išgyveno ispaniškojo gripo pandemiją, kuri pasaulį sukrėtė 1918–1919 metais, bei 1936–1939 metų Ispanijos pilietinį karą.

Ispanija yra viena labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusi pasaulio valstybė. Iki šiol ten patvirtinta beveik 27 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų, rodo Sveikatos ministerijos skelbiami duomenys.

Vyresnio amžiaus žmonės yra ypač pažeidžiami, o Ispanijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, koronavirusas pareikalavo daug aukų tarp senjorų, gyvenančių senelių namuose.

Brazilijoje užregistruota rekordiškai daug naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų: per praėjusią parą jų patvirtinta 881, antradienį pranešė Sveikatos ministerija.

Panašu, kad Brazilija, labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi Lotynų Amerikos šalis, greitai tampa nauju pasauliniu koronaviruso protrūkio tašku.

Bendras mirčių skaičius šalyje dabar viršija 12 400, o patvirtintų COVID-19 atvejų joje užregistruota 177 589 – per parą šis skaičius išaugo 9 258.

Pagal užsikrėtusiųjų skaičių Brazilija dabar užima septintą vietą pasaulyje.

„Be abejo, susirgimų skaičiaus padidėjimas Brazilijoje per pastarąsias kelias dienas kelia nerimą“, – per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė Visos Amerikos sveikatos organizacijos užkrečiamųjų ligų skyriaus vadovas Marcosas Espinalis.

Ekspertų teigimu, dėl per menko testavimo tikrieji skaičiai Brazilijoje yra kur kas didesni.

„Brazilijoje tikrinami tik tie žmonės, kurie patenka į ligoninę“, – teigė vienas iš praėjusią savaitę paskelbto tyrimo autorių Domingo Alvesas. Remiantis šiuo tyrimu, tikrasis užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius šalyje yra 15 kartų didesnis nei skelbiama oficialiai.

„Remiantis turimais duomenimis, sunku žinoti, kas iš tikrųjų vyksta. Neturime realios ligos protrūkio valdymo politikos. Pandemija eina kaip nori“, – sakė D.Alvesas naujienų agentūrai AFP.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro kritikuojamas dėl to, kad menkina pandemiją, virusą lygina su „nedideliu gripu“, smerkia aplink jį kilusią „isteriją“ ir ragina valstybės ir vietos valdžios institucijas nutraukti karantino priemones.

Iki šiol daugiausia mirčių nuo koronaviruso – 751 – buvo užregistruota gegužės 8 dieną.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą užregistruoti 1 894 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o bendras skaičius pasiekė 82 246, rodo antradienį 20 val. 30 min. vietos (trečiadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku paskelbti Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Šis skaičius žymi ryškų naujų mirties atvejų išaugimą po to, kai ankstesnes dvi paras mirčių nuo COVID-19 būdavo registruojama mažiau nei po tūkstantį.

JAV, kuri pirmauja pasaulyje pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių, užregistruoti 1 367 927 užsikrėtimo atvejai, rodo Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkami duomenys.