Praeitą savaitę antraštė populiariame Kenijos naujienų portale buvo sarkastiška: „Amerika, su 270 tūkst. mirčių, 13 mln. infekcijų, įspėja piliečius nevykti į Keniją dėl didelės COVID-19 rizikos.“
„The Washington Post“ nurodo, beveik visose iš 54 žemyno valstybių, įskaitant tas, kuriose sveikatos apsaugos sistemos yra itin menkai išvystytos, per pastaruosius devynis mėnesius užregistruota mažiau su COVID-19 siejamų mirčių nei registruojama JAV kiekvieną dieną.
Testavimas žemyne – pakankamai ribotas, vis dėlto, panašu, kad šioms šalims pavyko išvengti juodžiausių prognozių. Tokie pandemijos ženklai kaip perpildytos ligoninės ir išaugęs mirčių skaičius matyti tik keliose Afrikos šalyse.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad mirtingumas daugumoje Afrikos valstybių smarkiai nepakito. Tai nuslopino įtarimus, kad daug COVID-19 mirčių yra neįskaičiuojamos į statistiką, rašo „The Washington Post“.
Duomenys kol kas menki, tačiau ekspertai įspėja, kad paaiškinimas, kodėl užsikrėtimų koronavirusu atvejų Afrikoje yra pakankamai mažai, bus sudėtingas.
Kongo epidemiologas ir PSO programos, skirtos atsakui į pandemiją Afrikoje, vadovas Ngoy Nsenga sako, kad nėra vieno konkretaus atsakymo.
„Jaunos populiacijos, šiltesnis klimatas, mažiau laiko praleidžiama patalpose, mažiau keliaujama, mažiau nutukimo ir diabeto, imunitetas susidaręs nuo kitų ligų – net kitų koronavirusų. Manome, kad visa tai prisideda.
Bet tai, kas skiria Afriką nuo kitų šalių, pavyzdžiui, Brazilijos, kurioje faktoriai – tokie patys, bet jos buvo stipriai paveiktos, yra mūsų žmogiškosios intervencijos“, – laikraščiui sakė N.Nsenga.
Staigus atsakas
Beveik visos Afrikos šalys pandemijos pradžioje uždarė tarptautines sienas, įvedė vietinius karantinus, komendanto valandą, uždraudė tokias socialines veiklas kaip ėjimas į barus dar prieš nustatant pirmuosius užsikrėtimo atvejus.
N.Nsenga ir kiti ekspertai sutinka, kad žmonės ne itin stropiai dėvi kaukes ir laikosi socialinio atstumo, tačiau ankstyvas šių ir griežtesnių priemonių įvedimas padėjo efektyviai suplokštinti infekcijų kreivę.
Tokios intervencijos lėmė didelę ekonominę žalą, vis dėlto daug Afrikos vyriausybių išvengė nekontroliuojamo atvejų augimo, rašo „The Washington Post“.
Ganoje, Senegale ir Kamerūne buvo uždaryti specialūs COVID-19 gydymo centrai – tikino, kad nėra pakankamai pacientų.
Kamerūno sostinėje Jaundėje futbolo stadionas, baiminantis blogiausio, buvo paverstas karantino patalpa. Prieš tris mėnesius į jį sugrįžo sportininkai.
Senegale COVID-19 pacientų gydymo centrų sumažėjo nuo 23 iki 14.
Restoranuose ir naktiniuose klubuose pilna žmonių, vėl pradėta rengti visą naktį trunkančius vakarėlius paplūdimiuose.
Tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai įspėja, kad grėsmė toli gražu nedingo, net jei į ligonines neplūsta pacientai.
„Per šventinį sezoną matysime didelį judėjimą iš sostinių į kaimus, atokias vietoves, kad žmonės susitiktų su šeimomis. Tai gali paspartinti pandemiją“, – žurnalistams sakė Afrikos ligų ir kontrolės centro direktorius Johnas Nkengasongas.
Šiuo metu Afrikoje kasdien nustatoma 10-12 tūkst. atvejų per dieną, pikas buvo pasiektas liepą, kai žemyne būdavo nustatoma apie 14 tūkst. atvejų.
Senegalo sostinėje Dakare veikiančios Pasteur instituto kvėpavimo takų virusinių ligų diagnostikos laboratorijos vadovas Ndongo Dia sakė nesąs tikras, kodėl jo šalyje pavyko išvengti blogiausio pandemijos scenarijaus.
Šalis reagavo staigiai: uždarė sienas, testų rezultatus pateikdavo per keturias valandas, įvedė komendanto valandą.
Pasak N.Dios, prie Senegalo sėkmės prisidėjo ir visuomenės sudėtis.
„Sunkių atvejų skaičius bus gerokai mažesnis nei šiaurinėse šalyse, kuriose gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė ji.
Beveik 60 proc. Užsachario Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 25 metų, tik 3 proc. – vyresni nei 65 metų. Būtent šioje amžiaus grupėje susirgimas ir mirtis nuo koronaviruso yra dažniausia.
Mirštamumas nuo COVID-19 didžiausias Pietų Afrikos Respublikoje, Alžyre, Egipte ir Tunise, kur didesnė dalis populiacijos yra vyresnė nei 65 metų. Šiose keturios šalyse nustatyta du trečdaliai visų Afrikos koronaviruso mirčių, rašo „The Washington Post“.
Preliminari PSO analizė sufleruoja, kad afrikiečiai dvigubai dažniau užsikrėtę nesuserga, daugiau nei 80 proc. atvejų žemyne – besimptomiai. Tai – gerokai didesnis procentas nei kitose pasaulio vietose.
Afrikos epidemiologai kelia hipotezę, kad afrikiečiai geresnį imunitetą koronavirusui turi dėl susidūrimo su kitomis infekcinėmis ligomis, kurių žemyne – daugybė, arba vakcinų, kurias gauna vaikystėje.
„Mes dažnai susiduriame su vabzdžiais ir patogenais: maliarija, šiltinė, meningitas ir panašiai. Tai gali skirtis nuo to, ką turite JAV, Europoje ir kitose šalyse“, – sakė epidemiologas iš Kamerūno Yapas Boumas.
