Advokatai nurodė J.Chiraco prašymu penktadienį pateikę teismo pirmininkui savo kliento laišką su pridėta gydytojų išvada.
„Šiame laiške prezidentas Chiracas nurodė teismui norintis, kad bylos nagrinėjimas vyktų iki pat pabaigos, taip pat esantis pasiruošęs prisiimti atsakomybę, nors nėra visiškai pajėgus dalyvauti posėdžiuose. Dėl to jis paprašė savo advokatų jam atstovauti ir už jį kalbėti per šiuos posėdžius“, – rašoma advokatų komunikate.
Dėl 78 metų buvusio lyderio sveikatos būklės buvo daug spėliojama. J.Chiracas sakė esantis pavargęs žmogus, kai atvyko atostogų į Prancūzijos pietinį kurortą San Tropezą.
Jo žentas Fredericas Salatas-Baroux šeštadienį sakė, kad J.Chiraco sveikata „kelis pastaruosius mėnesius blogėjo“ ir kad jo uošvio atmintis pernelyg susilpnėjusi, kad jis galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose.
„Taip, jo sveikata blogėjo jau kelis mėnesius, todėl jis negali dalyvauti teisme humaniškai ir oriai, – aiškino buvusio lyderio dukros Claude vyras. – Jo šeimai tai labai skausminga.“
F.Salatas-Baroux pridūrė, kad „bet kas, kuriam gresia teismas, būtų paprašęs, kad šie debatai liautųsi“, tačiau „Jacques'as Chiracas nenori, kad tai nutiktų, kad ir kokios būtų aplinkybės“.
„Jeigu byla būtų nutraukta, prancūzai manytų turintys dvi teisines sistemas – vieną galingiesiems, o kitą silpniesiems“, – aiškino jis.
„Kaip valstybės veikėjas ir buvęs šalies vadovas jis yra įsitikinęs, kad privalo atitikti aukštesnius standartus negu kiti“, – pridūrė F.Salatas-Baroux, kuris dirbo Eliziejaus rūmų administracijos vadovu per J.Chiraco kadenciją.
J.Chirakas kaltinamas tuo, kad 1977-1995 metų laikotarpiu, kai užėmė Paryžiaus mero postą, naudojo valstybės pinigus mokėti žmonėms, kurie dirbo jo partijai.
Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste, J. Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, vis dėlto pasivijo buvusį prezidentą.
J. Chiracas, kurį tarptautinėje arenoje labiausiai išgarsino jo griežtas nepritarimas 2003 metų JAV vadovaujamai invazijai į Iraką, sietas su virtine korupcijos skandalų, tačiau nė karto nebuvo nuteistas.
Jis tapo pirmuoju Prancūzijos vadovu, kuriam buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai, po Antrojo pasaulinio karo metais naciams talkinusiam Viši režimui vadovavusio Philippe'o Petaino, kuris buvo nuteistas už išdavystę.
Jeigu J.Chiraco kaltė būtų įrodyta, jam gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo ir 150 tūkst. eurų (beveik 518 tūkst. litų) bauda.
