Tai pirmas kartas nuo nepriklausomybės paskelbimo 2008-aisiais, kai Kosovo parlamentas baigė visą ketverių metų kadenciją.
Tai devintieji parlamento rinkimai Kosove nuo 1998–1999 metų karo tarp Serbijos vyriausybės pajėgų ir etninių albanų separatistų, kurie po 78 dienas trukusios NATO oro kampanijos išstūmė Serbijos pajėgas, pabaigos. Serbija nepripažįsta 2008 metais paskelbtos Kosovo nepriklausomybės.
Balsavimas lems, kas vadovaus Kosovo pusei derybose dėl santykių su Serbija normalizavimo, kurios praėjusiais metais vėl įstrigo. Šios derybos, kurioms tarpininkavo JAV ir Europos Sąjunga (ES), regis, nebuvo aukštai nė vienos šalies darbotvarkėje.
Apie 2 mln. rinkimų teisę turinčių gyventojų nuo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) gali balsuoti 941 rinkimų apylinkėje. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o užsidarius rinkimų apylinkėms laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų.
Renkama 120 įstatymų leidėjų iš beveik 600 kandidatų, atstovaujančių 27 politinėms jėgoms. Rinkimuose taip pat dalyvauja vienas nepriklausomas kandidatas.
Kosovo parlamente, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, 20 vietų rezervuota mažumoms; 10 iš jų – serbų mažumai.
Užsienyje gyvenantys kosoviečiai šeštadienį pradėjo balsuoti 43 diplomatinėse atstovybėse visame pasaulyje, kur fiziškai balsavo apie 20 tūkst. rinkėjų iš beveik 100 tūkst. diasporos narių. Kiti savo balsus atsiuntė paštu.
A. Kurti kairioji partija „Vetevendosje!“ (Savarankiško apsisprendimo judėjimas) laikoma pagrindine kandidate, tačiau nesitikima, kad ji gaus reikiamą balsų daugumą, kad galėtų valdyti viena. Dėl to tikėtina galimybė, kad kitos dvi geriausiai pasirodžiusios politinės jėgos susivienys, jei jam nepavyks suformuoti ministrų kabineto.
Kiti pretendentai yra Kosovo demokratinė partija (PDK), kurios pagrindiniai lyderiai Hagos tribunole kaltinami karo nusikaltimais, ir Kosovo demokratinė lyga (LDK), seniausia šalies partija, praradusi didelę dalį paramos po savo lyderio Ibrahimo Rugovos mirties 2006 metais.
Partijos dalino pažadus didinti valstybės tarnautojų atlyginimus ir pensijas, gerinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir kovoti su skurdu. Tačiau jos nepaaiškino, iš kur gaus pinigų ir kaip pritrauks daugiau užsienio investicijų.
Kosovas, kuris turi 1,6 mln. gyventojų, yra viena skurdžiausių Europos šalių, o metinis bendrasis vidaus produktas vienam asmeniui sudaro mažiau nei 6 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais A. Kurti konfliktavo su Vakarais dėl kai kurių vyriausybės sprendimų, tokių kaip draudimas naudoti Serbijos dinarą ir vienašališkas kelių Serbijoje licencijuoto banko filialų šiaurinėje Kosovo dalyje uždarymas.
Tai palietė Serbijos Kosovo etninės serbų mažumos narius, kurie yra priklausomi nuo Belgrado teikiamų socialinių paslaugų ir mokėjimų. Vašingtonas, Briuselis ir NATO vadovaujamos stabilizavimo pajėgos KFOR ragino vyriausybę Prištinoje susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, baimindamiesi tarpetninio konflikto atsinaujinimo.
ES beveik prieš dvejus metus sustabdė kai kurių projektų finansavimą. Briuselis nustatė sąlygas, kuriomis ši laikinoji priemonė bus palaipsniui panaikinta, jei Kosovas imsis veiksmų įtampai šiaurėje, kur gyvena didžioji dalis serbų mažumos, mažinti.
Kosovas taip pat kenčia dėl to, kad Vašingtonas 90 dienų įšaldė įvairių projektų finansavimą per JAV Tarptautinės plėtros agentūrą, kas buvo labai svarbu skatinant šalies augimą.
Po praėjusių metų įtampos KFOR sustiprino savo pajėgas Kosove ir dar labiau padidino jų skaičių parlamento rinkimų laikotarpiu.
Balsavimą stebės 100 stebėtojų iš ES, 18 stebėtojų iš Europos Tarybos ir dar apie 1,6 tūkst. stebėtojų iš tarptautinių ar vietos organizacijų.
