Kairiųjų nacionalistų partija „Vetevendosje“ užėmė pirmąją vietą surinkusi beveik 26 proc. balsų – kiek daugiau nei centro dešinės Kosovo demokratinė lyga (LDK), pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Nuo plačiai paplitusios korupcijos ir skurdo pavargę rinkėjai sudavė skaudų smūgį kadenciją baigiančiai vyriausybei, vadovaujamai buvusių sukilėlių, kovojusių už Kosovo nepriklausomybę per 10-ąjį dešimtmetį kilusį karą su Belgradu.
„Mes nelaimėjome. Pripažįstame žmonių verdiktą, taigi, PDK traukiasi į opoziciją“, – pareiškė Kadri Veseli, kurio partija palaiko prezidentą Hashimą Thaci, ir valdė šalį nuo 2007 metų.
Kadangi nė viena politinė jėga neužsitikrino absoliučios daugumos, opozicijos stovykloms teks susivienyti, kad pasiųstų PDK į opoziciją.
Nors šios partijos ideologijos pažiūriu mažai ką turi bendra, jos jau išreiškė susidomėjimą aljanso kūrimu.
„Kaip Kosovo ministras pirmininkas ištiesiu jiems bendradarbiavimo ranką, kad vainikuočiau pokyčius“, – vėlai sekmadienį pareiškė „Vetevendosje“ lyderis Albinas Kurti, kalbėjęs apie LDK.
Tuo metu LDK kandidatė į premjerus Vjosa Osmani pareiškė, kad partijos veikiausiai „susės derybų dėl koalicijos“.
A.Kurti, kuriam bus pavesta formuoti vyriausybę, jei bus galutinai patvirtintas jo partijos triumfas, kadaise išgarsėjo kaip vienas iš studentų aktyvistų, protestavusių prieš serbų vykdytas represijas prieškariniu laikotarpiu.
44 metų politikas nuo to laiko tapo aršiu Kosovo politinio elito kritiku – taigi, jam stojus prie valstybės vairo šioje jaunoje demokratijoje prasidėtų nauja era.
„Ilgą laiką laukėme šios pergalės“, – vėlai sekmadienį sostinėje Prištinoje kalbėjo studentas Ardi, prisijungęs prie džiūgavusių minių žmonių, mojavusių vėliavomis ir paleidinėjusių fejerverkus.
Pasak jo, A.Kurti partija „atneš reikšmingų pokyčių ir suteiks mums, jaunuoliams, vilties ir ateities čia“.
Derybos su Serbija
Sekmadienį įvykę pirmalaikiai rinkimai buvo sušaukti, liepą atsistatydinus tuometiniam premjerui ir buvusiam partizanų vadui Ramushui Haradinajui, kurį nusprendė apklausti specialusis tribunolas Hagoje, tiriantis nusikaltimus žmonijai, padarytus per 1998–1999 metų separatistinį konfliktą su Serbija.
Jo partija, kuri ankstesnėje vyriausybėje buvo suvienijusi jėgas su PDK, bet šįkart varžėsi viena, kone prasčiausiai pasirodė surinkusi vos 11,6 proc. balsų.
Naujiems lyderiams teks ne tik spręsti virtinę vidaus socialinių ir ekonominių problemų, bet ir atkreipti dėmesį į Vakarų primygtinius raginimus išspręsti Kosovo ir Serbijos „įšaldytą konfliktą“.
Abi kaimynės praėjus dviems dešimtmečiams po karo taip ir nenormalizavo savo santykių, o tai tebelieka vienas iš nestabilumo šaltinių Europoje.
Buvusi Serbijos provinciją Kosovą pripažįsta didžioji dalis Vakarų valstybių, bet jam trūksta Belgrado ir jį palaikančių Rusijos bei Kinijos pripažinimo, kad gautų vietą Jungtinėse Tautose.
Serbija taip pat spaudžiama susitaikyti su Kosovu – tai leistų jai pasiekti pažangos įstojimo į ES procese.
Vis tik abiejų valstybių dialogas, kuriam tarpininkauja Briuselis, prieš daugiau nei metus atsidūrė aklavietėje, o dažnos diplomatinės provokacijos trukdo pademonstruoti gerą valią.
