„Tai šokiruoja, – pabrėžė A.Kurti, šią savaitę sostinėje Kosovo sostinėje Prištinoje duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
„Sunku patikėti tuo, ką matai, bet niekas negali apsimesti esąs nustebęs“, – pridūrė jis.
A.Kurti kadaise išgarsėjo kaip vienas iš studentų aktyvistų, protestavusių prieš serbų vykdytas represijas prieškariniu laikotarpiu, ir buvo tapęs politiniu kaliniu. Jis visuomet buvo linkęs nevynioti žodžių į vatą.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, A.Kurti paragino ES ir NATO supaprastinti įstojimo procedūras ir tokiu būdu sustiprinti savo pietinį flangą Vakarų Balkanuose.
„Esant šiai nepaprastai situacijai negalime elgtis įprastai, – kalbėjo A.Kurti. – Todėl negali būti senais būdais sprendžiamas tiek narystės ES, tiek narystės NATO klausimas.“
„Būtina, kad Briuselis, kaip NATO ir ES sostinė, iš naujo apsvarstytų būdą plėstis Vakarų Balkanuose“, – nurodė Kosovo premjeras.
A.Kurti jau ilgą laiką siekia, kad jo šalis įstotų į abi organizacijas, bet susidūrė su kelių ES ir NATO narių pasipriešinimu.
Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Albanija ir Serbija šiuo metu yra įvairiuose stojimo į ES etapuose.
Tačiau kai kurios bloko narės, įskaitant Ispaniją ir Graikiją, nepripažįsta Kosovo suvereniteto, todėl Prištinai faktiškai uždarytos narystės durys.
Tas pats klausimas stabdo ir Kosovo siekį įstoti į NATO.
V.Putinas „yra nenuspėjamas“
Tačiau A.Kurti pabrėžė, kad atėjo laikas peržiūrėti senas prielaidas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Maskva yra arši Kosovo varžovė nuo praėjusio tūkstantmečio pabaigoje kilusio karo, per kurį ilgametės Rusijos sąjungininkės Serbijos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos. Didžiausią vaidmenį tuomet suvaidino NATO antskrydžių kampanija.
Dėl Rusijos pozicijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje neliko jokios galimybės, kad 2008 metais vienašališkai paskelbta Kosovo nepriklausomybės deklaracija būtų formaliai pripažinta. Prištiną tokia situacija labai nuvilia.
Maskvai po įsiveržimo į provakarietišką Ukrainą sulaukus plataus masto sankcijų, A.Kurti pareiškė, kad atėjo laikas NATO ir ES persvarstyti savo poziciją – iš dalies siekiant užsitikrinti didesnę paramą Pietryčių Europoje, kur Rusija tebėra įtakinga.
Pasak Kosovo premjero, Vakarai turi atsižvelgti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį.
„Rusijos prezidentas yra nenuspėjamas, – sakė A.Kurti. – Jis yra karo, o ne taikos lyderis.“
Premjero teigimu, V.Putinas „pasinaudos savo kontroliuojamais veiksniais ir veikėjais ir Vakarų Balkanuose“.
Kremliaus šeimininkas tebeturi didžiausią įtaką aršiausioje Kosovo varžovėje Serbijoje. Šios šalies prezidentas Aleksandras Vučičius atsisakė įvesti sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
„Kadangi jie taikysis į naujus konfliktus, pavojus gresia Vakarų Balkanams apskritai ir Kosovui konkrečiai“, – perspėjo A.Kurti.
„Anksčiau Rusijos prezidentas mus minėdavo kartą per mėnesį. Dabar jis mus mini kelis kartus per savaitę“, – atkreipė dėmesį A.Kurti.
Parama Ukrainai
Vasarį, praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą Kosovo gynybos ministras Armendas Mehajas taip pat paragino spartinti priėmimo į NATO procesus.
Ministras taip pat pageidavo, kad teritorijoje būtų įkurta nuolatinė JAV bazė, kuri „garantuotų taiką, saugumą bei stabilumą Vakarų Balkanuose ir už jų ribų“.
Net ir turėdamas minimalų ekonominį ir politinį svorį, Kosovas pasiūlė paramą Ukrainai, nors Kyjivas jau daugelį metų atsisako pripažinti ginčijamos teritorijos nepriklausomybę.
Praėjusią savaitę Priština pasmerkė Rusijos „neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą“ invaziją į Ukrainą. Šiuo metu Kosovas rengia planus priimti tūkstančius ukrainiečių pabėgėlių.
Trečiadienį užsienio reikalų ministrė pranešė, kad Kosovas stabdo vizų režimą Ukrainos piliečiams.
„Randame daug panašumų su mūsų padėtimi prieš ketvirtį amžiaus“, – sakė A.Kurti.
„Daug didesnis kaimynas norėjo okupuoti, engti ir diskriminuoti, sukurdamas apartheidą“, – pridūrė jis.
