„Mes nedraudžiame Serbijos dinarų, žmonės gali turėti Serbijos dinarų, bet vienintelė mokėjimo priemonė yra euras“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Kurti.
Šį mėnesį Kosovo pareigūnai pareiškė, kad šalies šiaurėje, kur gyvena didžioji dalis etninės serbų mažumos, įveda šalies valiutą eurą ir panaikina kaimyninės Serbijos dinarų naudojimą.
Didžioji Kosovo dalis naudoja eurą, nors šalis nepriklauso ES. Tačiau šiaurinėje Kosovo dalyje, kur gyvena daugiausia etniniai serbai, ir toliau buvo naudojamas dinaras. Daugelis jų kliaujasi Serbijos vyriausybės finansine parama, kuri dažnai teikiama grynaisiais dinarais.
Vasario pradžioje įsigaliojo Kosovo vyriausybės taisyklės, kuriomis uždrausta šios srities bankams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kitas valiutas vietiniams sandoriams. Kosovo centrinis bankas naujas taisykles paskelbė praėjusią vasarą.
Šis sprendimas sukėlė Vakarų šalių susirūpinimą, baiminantis dar didesnės įtampos Kosovo santykiuose su Serbija.
Pastaroji sukritikavo Prištiną dėl naujos tvarkos.
Visgi A. Kurti teigė, kad siekiant palengvinti naujos tvarkos taikymą, nustatytas mėnesio trukmės pereinamasis laikotarpis.
„Mūsų tikslas nėra ką nors nubausti ar nustebinti piliečius, mes norime, kad jie įsitrauktų“, – pridūrė premjeras.
Trečiadienį Serbija apkaltino Kosovą užblokavus dinarų pristatymą per sienos perėjimo punktą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Priština paskelbė įsigaliojant naująją tvarką.
„Serbijos nacionalinis bankas griežtai smerkia šiandienos incidentą ir pakartoja, kad būtina nedelsiant atšaukti diskriminacines, neteisėtas ir piktinančias priemones“, – teigiama Serbijos centrinio banko išplatintame pranešime.
Bankas teigė, kad ši siunta buvo skirta atlyginimams, pensijoms, socialinėms ir kitoms išmokoms Kosovo serbams mokėti.
Vėliau Kosovo institucijos pranešė, kad viena serbų transporto priemonė prisiartino prie pasienio posto ir pareigūnų buvo pasiteirauta, ar galėtų įvežti dinarų. Anot kosoviečių, serbams buvo atsakyta, kad valiutą į teritoriją gali įvežti tik įgaliotos bendrovės.
1998–1999 metais Serbijos pajėgos kariavo su etninių albanų separatistais tuometinėje Kosovo provincijoje. Apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia etninių albanų, žuvo, kol 78 dienas trukusi NATO bombardavimo kampanija išstūmė serbų pajėgas. Galiausiai 2008-aisiais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, tačiau vyriausybė Belgrade nepripažįsta savo kaimyno kaip atskiros šalies.
Briuselis paragino Kosovą pratęsti valiutos pereinamąjį laikotarpį ir „derybų keliu rasti šio klausimo sprendimą pagal ES remiamą dialogą“.
ES ir Jungtinės Valstijos spaudžia abi šalis įgyvendinti susitarimus, kuriuos serbų lyderis Aleksandaras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas A. Kurti pasiekė pernai.
Tarpininkaujant ES, Kosovui ir Serbijai kol kas nepavyko pasiekti pažangos, ypač po praėjusį rugsėjį įvykusio susišaudymo tarp kaukėtų serbų ginkluotų užpuolikų ir Kosovo policijos, per kurį žuvo keturi žmonės ir regione padidėjo įtampa.
A. Kurti trečiadienį teigė, kad šiemet sieks normalizuoti ryšius su Serbija.
