Kelios valandos po virtinės šaudymo incidentų ir oro pavojaus sirenų, smarkiai padidinusių įtampą ginčijamoje šiaurinėje Kosovo dalyje, kur gyvena ir serbai, ir albanai, sunkvežimiai ir barjerai buvo traukiami nuo kelių, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Abi bendruomenės dėl šios teritorijos ginčijasi nuo 10-ojo dešimtmečio karo, išprovokavusio NATO bombardavimo kampaniją. Ši vėliau sudarė sąlygas Kosovui 2008 metais vienašališkai paskelbti nepriklausomybę nuo Serbijos.
Naujausi neramumai kilo Kosovo valdžiai nusprendus, kad į Kosovą su Serbijos išduotais asmens dokumentais atvykstantys asmenys turės pasikeisti juos laikinais dokumentais, kol viešės šalyje.
Vyriausybė taip pat paskelbė, kad vietos serbai, kurių automobiliai važinėja su Serbijos registracijos numeriais, turės per du mėnesius juos pasikeisti į Kosovo numerius.
Kosovo premjeras Albinas Kurti šeštadienį sakė, kad tai yra atsakomieji žingsniai, nes Belgradas reikalauja to paties iš Kosovo gyventojų, atvykstančių į Serbiją.
Tačiau vėlai sekmadienį susitikęs su JAV ambasadoriumi Prištinoje A.Kurti šias priemones atidėjo mėnesiui.
Pranešimai apie šaudymus į policiją Kosovo šiaurėje sekmadienį pakurstė nuogąstavimus, kad neramumai išplis regione.
Įtaigiame šioje teritorijoje dislokuotų NATO pajėgų pareiškime sakoma, kad Aljansas „įsikiš, jei bus sukeltas pavojus stabilumui“ Kosove.
Serbai Kosovo šiaurėje atsisako pripažinti Prištinos valdymą ir didele dalimi liko lojalūs Serbijos vyriausybei Belgrade, teikiančiai didelę finansinę paramą jų bendruomenei.
2011 metais prasidėjusios Europos Sąjungos vadovaujamos derybos iki šiol neatvedė prie reikšmingo santykių normalizavimo.
Kosovą pripažįsta maždaug 100 valstybių, tarp jų JAV ir dauguma ES narių, o Serbija ir jos įtakingos sąjungininkės Kinija bei Rusija atsisako pripažinti jo nepriklausomybę.