Nors Kosta Rika dažnai vadinama „laimingiausia“ Centrinės Amerikos regiono šalimi, šiuo metu ji išgyvena ekonominę krizę, kurios mastas vis didėja, ir analitikai prognozuoja, kad valdančiosios Piliečių veiksmo partijos (Partido Accion Ciudadana – PAC) rinkimuose laukia triuškinamas pralaimėjimas.
Šalį valdant prezidentui Carlosui Alvarado Quesada, ekonomiką ištiko gili krizė. Ir PAC kandidatas, buvęs ekonomikos ministras Welmeras Ramosas, regis, sumokės už visuomenės priešiškumą vyriausybei, nes, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, jį palaiko vos 0,3 proc. rinkėjų.
„Valdančioji partija yra visiškai nusilpusi ir“ po dviejų iš eilės kadencijų valdžioje „neturi jokių šansų“, pareiškė politologė Eugenia Aguirre.
„Prezidento nepopuliarumo rodiklis – 72 proc. – yra didžiausias nuo 2013 metų, kuomet jis buvo suskaičiuotas pirmą kartą“, – pridūrė ji.
Tai reiškia, kad į valdžią vėl gali grįžti tradiciniai šalies politikos sunkiasvoriai – centro Nacionalinė išlaisvinimo partija (Partido Liberacion Nacional – PLN) ir dešiniojo sparno Krikščionių socialinės vienybės partija (Partido de Unidad Socialcristiana – PUSC).
Kaip parodė šį mėnesį paskelbti vienos apklausos rezultatai, tarp kandidatų pirmauja buvęs prezidentas Jose Maria Figueresas, atstovaujantis PLN, kurį palaiko kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų, o antroje vietoje yra PUSC atstovaujanti Lineth Saborio, kurią palaiko kiek mažiau nei 13 proc. gyventojų.
Jei nė vienas iš kandidatų nesurinks 40 proc. balsų, du pretendentai, sulauksiantys daugiausiai rinkėjų palaikymo, balandžio 3-ąją susirungs antrame rinkimų ture.
Apklausos rodo, kad maždaug trečdalis iš 3,5 mln. šalies rinkėjų yra neapsisprendę, už ką balsuos.
Didžiausią rūpestį gyventojams kelia nedarbas, korupcija ir pragyvenimo išlaidos.
Kitaip negu daugelis neramių kaimyninių Centrinės Amerikos šalių, Kosta Rika neturi kariuomenės, neturėjo ginkluotų konfliktų nuo 1948 metų ir neturėjo nė vieno diktatoriaus nuo 1919 metų.
Tačiau prastėjanti ekonominė padėtis pakirto pasitikėjimą politine klase.
Nedarbas šalyje nuosekliai didėja jau daugiau kaip dešimtmetį ir pernai pasiekė 14,4 procento.
