Branduolinė referendumų rizika
BBC primena, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje visos pusės kalbėjo apie tai, kad Rusija gali panaudoti taktinius arba nedidelius branduolinius ginklus.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatai ir Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ragino imtis tokio žingsnio, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas įspėjo apie tokio pavojaus rimtumą.
„Pagal Rusijos karinę doktriną taktiniai branduoliniai ginklai tokiuose konfliktuose nenaudojami“, – šių metų gegužę BBC sakė Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Andrejus Kelinas.
Tačiau Rusijos diplomatai taip pat tikino, kad invazijos į Ukrainą irgi nebus.
Seras R.Barronsas teigia, kad sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Chersono regione ar kitur atveju branduolinio smūgio rizika taptų daug didesnė.
Jis tai aiškina dviem veiksniais. Pirmasis – Kremliaus planai surengti referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremlius skelbia apie planus surengti „referendumus“ ne tik separatistinėse apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, bet ir nuo vasario mėnesį pradėtos invazijos okupuotose Ukrainos Chersono, Zaporižios ir Charkivo sričių teritorijose. Ekspertai teigia, kad jei tai įvyks – šiuo metu konkrečios datos dar nenustatytos – nėra jokių abejonių dėl rezultato: balsavimas bus organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas „prisijungimas“ prie Rusijos Federacijos.
Antrasis veiksnys – oficialiai paskelbti Ukrainos planai susigrąžinti visas nuo 2014 m. prarastas teritorijas, įskaitant aneksuotą Krymą. Šiuo tikslu Kyjivas modernizuoja savo kariuomenę ir ieško modernių ginklų Vakaruose, kurie leistų ne tik atgrasyti Rusijos karius, bet ir pradėti kontrpuolimą.
Kol Ukraina gaus šiuos ginklus ir sukaups reikiamus išteklius, pietrytiniai šalies regionai, pagal Kremliaus sumanymą, gali tapti Rusijos dalimi.
Todėl, norėdamas išlaikyti okupuotas teritorijas, Kremlius gali žengti precedento neturintį žingsnį ir pirmą kartą per 75 metus panaudoti branduolinį ginklą, mano R.Barronsas.
„Jei Ukrainai pavyks surinkti išteklių puolimui ir jei Ukraina išties pasieks sėkmę mūšio lauke, tuomet turime pripažinti faktą, kad nedidelių branduolinių ginklų panaudojimas visiškai atitiktų Rusijos karinę doktriną, kaip ją supranta Rusijos politikai ir kariškiai“, – sakė generolas BBC Rusijos tarnybai.
Pagal Rusijos branduolinę doktriną branduolinis ginklas gali būti panaudotas atsakant į branduolinę ataką, taip pat kitos agresijos, keliančios grėsmę valstybės egzistavimui, atveju ir atakuojant svarbius objektus.
„Kalbame ne apie tarpžemynines balistines raketas, o apie nedidelį branduolinį ginklą, kuris galėtų sužlugdyti puolimą, keliantį grėsmę valstybės interesams pagal Rusijos valdžios institucijų supratimą“, – aiškina seras R.Barronsas.
Ekspertai pateikė įvairių versijų, kas galėtų būti Rusijos branduolinio smūgio taikinys: nuo demonstratyvaus sprogimo virš jūros iki Ukrainos sostinės Kyjivo apšaudymo.
Tačiau R.Barronsas mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus galėtų būti smūgis Ukrainos kariuomenės daliniams, vykdantiems puolimą, kurio Rusijos pajėgos negali sulaikyti.
Šis žingsnis Rusiją nublokštų į viduramžius
Britų kariškis pabrėžia, kad jo perspėjimas nėra nukreiptas prieš paramą Ukrainai jai siekiant išlaisvinti okupuotas teritorijas. Jis tik ragina Vakarų šalių vadovus suvokti šį pavojų ir daryti viską, kas įmanoma, kad jo būtų išvengta.
„Kaip tai padaryti? Rusijai turi būti aiškiai pasakyta, kad jei ji žengs tokį žingsnį, kaina, kurią ji dabar moka (už įsiveržimą į Ukrainą, – red. past.), padidės kelis kartus, o Rusija artimiausioje ateityje bus nustumta atgal į viduramžius, nes bus išstumta iš pasaulio ekonomikos, arba Ukrainos narystė NATO taps realybe“, – sako atsargos generolas.
Jis priduria, kad siekdami užkirsti kelią branduoliniam scenarijui, Vakarai turi tęsti diplomatinį darbą su Kinija, Indija ir kitomis šalimis, kurios ir toliau bendradarbiauja su Rusija. Jie taip pat turi pranešti Maskvai, kad branduolinio ginklo panaudojimas būtų visiškai nepriimtinas.
„Būtina, jog Vladimiras Putinas įsitikintų, jog strateginė ir politinė kaina, kurią tektų sumokėti už nedidelio branduolinio ginklo panaudojimą, būtų per didelė, kad rusai būtų pasirengę ją sumokėti“, – teigia R.Barronsas.
-
Baiminamasi naujų provokacijų: Charkive – komendanto valanda, Kyjivo Vyriausybės kvartalo darbuotojų prašoma likti namuose
-
Vakarų lyderiai reikalauja „santūriai“ elgtis aplink Ukrainos atominę jėgainę
-
„Financial Times“: Maskva nemato galimybės užbaigti karą Ukrainoje diplomatiniu keliu ir tikisi ilgos kovos
-
V.Zelenskis įspėja Rusiją: jei teis Mariupolio gynėjus – nebebus įmanomos jokios derybos
Mobilizuoti ne tik Ukrainą, bet ir Vakarus
Seras R.Barronsas ragina Vakarų politikus neturėti vilčių, kad karas pats baigsis jiems naudinga linkme – kad Rusijos karinė mašina išsikvėps, kad baigsis ištekliai arba kad dėl kokių nors kitų priežasčių V.Putinas atsisakys bandymų užgrobti daugiau Ukrainos teritorijos.
Jis mano, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje gali būti pasiektas, tačiau tam Vakarams reikia ilgos ir plačios paramos Ukrainai programos ir karinio pramoninio komplekso mobilizacijos.
Jo skaičiavimais, parama Ukrainai atsieis mažiausiai 6 mlrd. dolerių per mėnesį. O karinė pagalba turi pereiti į naują lygmenį: nebeužteks skirti likučių iš sandėlių. Reikės plataus masto ginklų, sviedinių ir ekipuotės gamybos Ukrainos pajėgoms tiek Vakarų, tiek Ukrainos gamyklose.
„Vasario mėnesį niekas to neįsivaizdavo, tačiau dabar turime galvoti ne tik apie Ukrainos pilietinės visuomenės mobilizavimą, bet ir apie Vakarų valstybių iždų ir Vakarų pramonės sutelkimą“, – sako R.Barronsas.
Vakarai turės už visa tai sumokėti – tuo metu, kai infliacija auga, o Europos laukia šalta žiema. Tačiau, britų generolo nuomone, politikai turi paaiškinti mokesčių mokėtojams, kad remti Ukrainą yra teisingas sprendimas, taip pat ir dėl jų pačių saugumo interesų.
