Pareigūnai JAV ir Europoje siekia neapkrauti ligoninių, kuriose pacientų neabejotinai padaugėtų, jei smarkiai padidėtų užsikrėtimų koronavirusu skaičius.
Anot „Financial Times“, daugelyje Vakarų valstybių svarstoma, kaip paskatinti skiepytis labiausiai vakcinomis abejojančius gyventojus – senjorus. Diskutuojama, ar nereikėtų paskelbti privalomo vakcinavimo.
Jau įrodyta, kad tokios priemonės, kai įprastas gyvenimas lankantis ten, kur nori, įmanomas tik pasiskiepijus, padėjo paspartinti jaunesnių visuomenės grupių rodiklius. O kai kuriose šalyse stebimas panašus efektas ir kalbant apie senjorus.
„Nepasiskiepijusių pandemija“
Senjorai, užsikrėtę koronavirusu, į ligonines vis dar patenka gerokai dažniau nei jaunesni žmonės, bet statistika rodo, kad ir vakcinos vyriausiesiems padeda kur kas veiksmingiau. Nepaisant to, daug senolių vis dar nepasiskiepiję.
Situacja, aišku, nevienoda. Antai Anglija, Jungtinė Karalystės dalis, kartu su Ispanija, Portugalija, Danija ir Airija gali didžiuotis itin geru vyriausių gyventojų paskiepijimo rodikliu. Anglijoje pirmosios dozės jau yra sulaukę daugiau nei 13 mln. 60 metų ir vyresnių žmonių – apie 95 proc.
Kita vertus, tai vis tiek reiškia, kad vien šioje amžiaus grupėje nepasiskiepijusių Anglijos gyventojų vis dar yra beveik 600 tūkstančių – o daugiau nei 90 proc. nuo COVID-19 mirštančių žmonių yra būtent tokio amžiaus ar vyresni senjorai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač pietiniuose regionuose, vaizdelis dar niūresnis. Daugiau nei 3 mln. 65 metų ir vyresnių amerikiečių dar nėra gavę pirmosios vakcinos dozės.
Ne veltui rugsėjį prezidentas Joe Bidenas prabilo apie „nepasiskiepijusių pandemiją“, apkraunančią ligoninių priimamuosius ir jų intensyvios priežiūros skyrius.
Stanfordo universiteto medicinos profesorius Kevinas Schulmanas mano, kad kitas pandemijos etapas Europai bus „gerokai“ švelnesnis, nes Senajame žemyne vyriausi gyventojai skiepijami tikrai uoliai. Žinoma, yra išimčių – prastus rodiklius demonstruoja Slovakija, Estija, Lenkija, Lietuva.
Abejojantieji skiepais bus įtikinti „pačiu tragiškiausiu būdu“ – jie pamatys, kaip sunkiai žiemą COVID-19 sirgs nevakcinuoti artimieji, draugai ir kaimynai.
„Vakcinos jau virto politiniu klausimu – egzistuoja didžiulė skirtis tarp skeptikų ir tų, kurie pasiskiepijo. Reikia neutralizuoti vakcinų klausimą.
Senjorai, kurie nesiskiepija, domisi alternatyviomis medijomis, skelbiančiomis prieštaringą informaciją, todėl reikia įsiskverbti į tą erdvę patikimais duomenimis“, – dėstė K.Schulmanas.
Profesoriaus manymu, jei to nepavyks padaryti, abejojantieji skiepais bus įtikinti „pačiu tragiškiausiu būdu“ – jie pamatys, kaip sunkiai žiemą COVID-19 sirgs nevakcinuoti artimieji, draugai ir kaimynai.
Lietuva – kaip pavyzdys?
Bent jau kai kuriose JAV valstijose, kur užkrečiama koronaviruso delta atmaina vasarą plito agresyviausiai, matomi būtent tokie vaizdai.
Floridoje senjorai liepą skiepijosi labai vangiai, bet dabar rodikliai jau beveik keturiskart geresni. Misisipėje – beveik šešis kartus geresni.
Šiaurės Karolinos universiteto profesorius Noelis Breweris neabejoja, kad toks fenomenas – įrodymas, kad yra ryšys tarp naujų užsikrėtimų koronavirusu kiekio ir skiepijimo rodiklių.
Ekspertas tikisi, kad artėjant žiemą išvysime naują postūmį – galbūt suveiks finansinės paskatos žmonėms skiepytis, galbūt tam tikra prasme padės jau minėti gyvi pavyzdžiai, o galbūt prireiks ir naujų potvarkių dėl leidimų kuo nors užsiimti tik pasiskiepijus.
„Financial Times“ rašo apie Lietuvą kaip pavyzdį – mūsų šalyje senjorų skiepijimosi rodikliai vasarą suprastėjo, bet vėl pagerėjo po to, kai buvo paskelbti ribojimai gyventojams, neturintiems galimybių paso.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dienraščiui teigė, kad galimybių pasu siekiama neleisti vyresniems žmonėms, kurių vidutinė gyvenimo trukmė viena trumpiausių ES, masiškai susirgti.
„Šie pasai – vieni svarbiausių įrankių kovoje su pandemija. Vakcinų pasai grąžina galią į piliečių rankas. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, manančių, kad jie palauks, kol kiti išspręs jų problemas, bet galimybių pasas paverčia žmones sprendimo dalimi“, – „Financial Times“ tvirtino A.Dulkys.
Be to, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką.
Pagal įstatymo projektą teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
„Viskas labai asmeniška“
Prancūzijoje kompanijos „Sannofi Pasteur“ pastangoms paskatinti žmones skiepyti vadovavęs Angusas Thomsonas irgi įsitikinęs, kad COVID-19 pažymėjimų sistema pabudino abejojančiuosius.
„Šie žmonės nebuvo nusiteikę prieš skiepus, bet nebuvo ir kupini entuziazmo. Bet kai buvo įvesta vakcinų pasų schema, sprendimas virto gana paprastu – ypač senjorams. Staiga žmonės susidūrė su pasirinkimu: eisi į kavinę arba ne, eisi užkąsti į restoraną arba ne, eisi apsipirkti arba ne“, – teigė A.Thomsonas.
Tiesa, Italijoje, kur skiepytis sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams net privaloma, įtikinti vyriausius gyventojus sekasi prasčiau. Apie 2,8 mln. 60 metų ir vyresnių italų vis dar nevakcinuoti.
„Reikia kalbėti apie žingsnių seriją, ir kiekviename žingsnyje stengiamės pasiekti kuo daugiau žmonių.
Viskas dar labai asmeniška – tai reiškia, kad reikia eiti tiesiai pas senjorus ir su jais kalbėtis“, – pastebėjo Pavijos universiteto visuomenės sveikatos profesorė Anna Odone.
