Ryškus kontrastas tarp leiboristų atstovo Sadiqo Khano ir konservatorių kandidato Zaco Goldsmitho dera kunkuliuojančiame didmiestyje, kur smarkiai išaugusios būsto nuomos ir nekilnojamojo turto kainos išstumia viduriniąją klasę ir didina prarają tarp skurstančiųjų ir turtingųjų.
Tačiau ketvirtadienį vyksiančius Londono mero rinkimus aptemdė pareiškimai, esą S.Khanas, kuris yra musulmonas, palaiko ryšius su ekstremistais, bei atsakomieji kaltinimai, kad Z.Goldsmithas stengiasi įbauginti ir suskaldyti vieno iš labiausiai kosmopolitiškų pasaulio miestų rinkėjus.
Z.Goldsmithas naudoja žodžius „radikalus“ ir „pavojingas“ S.Khanui apibūdinti ir vienoje savo kampanijos kalbų sakė, kad jo oponentas „nuolat suteikia tribūną, deguonį ir netgi priedangą tiems, kurie siekia padaryti žalą mūsų policijai ir sostinei“.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas prisijungė prie šios kritikos, kaltindamas S.Khaną, kad jis nuolat pasirodo tribūnoje kartu su Sulaimanu Ghani – imamu, kurį premjeras vadina islamo ekstremistu.
S.Khanas atsikirto kritikams, žadėdamas „būti britu musulmonu, kuris kovoja su ekstremistais“, ir apkaltindamas Z.Goldsmithą vykdant „bjaurią užmaskuoto kurstymo kampaniją“.
S.Khanas sako, kad prieš įsitraukdamas į politiką jis buvo žmogaus teisių advokatas ir kartais dalydavosi tribūna su žmonėmis, kurių pažiūroms nepritaria.
Jo komanda pateikė nuotraukų, kuriose S.Ghami įamžintas kartu su Z.Goldsmithu ir kitais įtakingais Konservatorių partijos veikėjais, pažymėjusi, kad S.Khanas padėjo pašalinti S.Ghani iš Londono mečetės imamo pareigų dėl jo radikalių pažiūrų.
Šis kivirčas paliko nemalonų prieskonį daugiakultūriame metropolyje, kur iš 8,6 mln. gyventojų daugiau nei milijonas yra musulmonai.
Z.Goldsmithas kaltinamas kurstąs įtampą mieste, kurio pareigūnai sužlugdė kelis islamo ekstremistų teroristinius sąmokslus nuo tada, kai per savižudžių sprogdintojų atakas Londono viešojo transporto sistemoje 2005 metų liepą žuvo 52 žmonės.
Vietos savivaldos ekspertas Tony Traversas iš Londono ekonomikos mokyklos sakė, kad „Britanijos politikai yra įprasti smarkūs apsišaudymai žodžiais ir kaltinimais“, bet dėl Z.Goldsmitho taktikos kai kurie žmonės pasijuto nesmagiai.
Gali būti, kad tai atsigręš prieš jį patį. Nepaisant kaltinimų, 45 metų S.Khanas šiuo metu yra aiškus lažybininkų favoritas laimėti ketvirtadienio rinkimus ir tapti pirmuoju Londono meru musulmonu. Pergalę jam pranašauja ir viešosios nuomonės apklausos.
Londoniečiai iki kaulų smegenų
Laimėtojas bus tik trečiasis meras per Londono šiuolaikinę istoriją – šis postas buvo įsteigtas 2000 metais. Anksčiau jį užėmė leiboristų politikas Kenas Livingstone'as ir dešiniojo sparno atstovas Borisas Johnsonas.
Ir Z.Goldsmithas, ir S.Khanas yra londoniečiai iki kaulų smegenų. S.Khanas, autobuso vairuotojo ir siuvėjos iš Pakistano sūnus, augo su septyniais broliais ir seserimis trijų miegamųjų socialiniame būste.
2005 metais jis buvo išrinktas į parlamentą atstovauti Londono rajonui, kuriame užaugo, o iki to laiko užsiėmė teisine praktika.
Londonas yra „nuostabiausias pasaulio miestas. Jis ištiesė man pagalbos ranką, kurios man reikėjo savo potencialui realizuoti“, sakė jis neseniai vykusiame rinkimų kampanijos mitinge.
41 metų Z.Goldsmithas sakė, kad jo šeima „tokia pat įvairiapusė, kaip šis didis miestas“. Jo protėviai buvo žydai, bėgę nuo fašizmo Europoje, o tėvas finansininkas Jamesas Goldsmithas buvo ir Prancūzijos atstovas Europos Parlamente, ir Britanijos euroskeptiškų pažiūrų politikas.
Z.Goldsmithas mokėsi prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje.
Be to, Z.Goldsmithas turi du sūnėnus musulmonus – jo sesuo Jemima buvo ištekėjusi už Pakistano kriketo žvaigždės, vėliau į politiką pasukusio Imrano Khano, su kuriuo išsiskyrė 2004 metais.
Z.Goldsmithas mokėsi prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje, iš kurios buvo pašalintas už marihuanos laikymą.
Jis visą gyvenimą karštai domėjosi aplinkosaugos klausimais ir iki išrinkimo į parlamentą 2010-aisiais ne vienus metus buvo žurnalo „The Ecologist“, kurio savininkas buvo jo dėdė, vyriausiasis redaktorius.
Būsto krizė daugiausiai gyventojų turinčiame Europos mieste
Daugelis rinkėjų Z.Goldsmitho aštrias žodines atakas prieš S.Khaną laiko dėmesio nukreipimu nuo svarbiausio rinkimų klausimo – būstų problemos.
Gyventi didžiausiame Europos mieste nemažai daliai jo gyventojų tampa finansiškai sunkiai pakeliama našta. Vidutinė būsto kaina Londone siekia 530 tūkst. svarų (677 tūkst. eurų) ir yra 10 kartų didesnė už vidutines metines namų ūkio pajamas.
Kosminės būstų kainos liudija miesto sėkmę. Į Londono Sitį plaukia milijardai iš viso pasaulio, o jo namai vilioja turtingus pirkėjus iš Kinijos, Rusijos ir kitų šalių, ieškančius saugaus prieglobsčio sau ir savo pinigams.
Po Antrojo pasaulinio karo ne vieną dešimtmetį mažėjęs Londono gyventojų skaičius sparčiai auga – iš dalies dėl migracijos iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kurių piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje.
Nevaržoma imigracija yra opi tema prieš dar vieną artėjantį svarbų balsavimą – birželio 23 dieną įvyksiantį referendumą dėl tolesnės šalies narystės ES. Rinkėjų sprendimas pasitraukti iš Bendrijos tikriausiai turėtų didžiulį poveikį Londonui.
Z.Goldsmithas pasisako už pasitraukimą iš ES, o S.Khanas norėtų pasilikti Bendrijoje, tačiau šiam klausimui mero rinkimų kampanijos metu neskirta daug dėmesio.
Nepaisant skirtumų, abu kandidatai sutaria, jog reikia spręsti būstų kainų problemą, taip pat laikosi panašios pozicijos dėl kitų pagrindinių miesto problemų: nusikalstamumo ir terorizmo grėsmės, pernelyg apkrautos transporto sistemos ir nuolatinės oro taršos.
Jie abu žada, kad kasmet bus pastatoma po 50 tūkst. naujų būstų – dvigubai daugiau nei dabar.
Neseniai vykusiame mitinge S.Khanas sakė, kad užtikrins „pirmumo teisę į namus londoniečiams, o ne investuotojams iš Artimųjų Rytų ir Azijos“.
Z.Goldsmithas sutinka, kad Londonas išgyvena būsto krizę, kuri užprogramuota keliems dešimtmečiams į priekį, tačiau pabrėžia, jog reikia sąžiningai pripažinti, kaip sunku bus ją įveikti.
Londono meras kontroliuoja 16 mlrd. svarų (20,4 mlrd. eurų) miesto biudžetą.
Kalbėti apie didžiulę būsto problemą yra lengviau nei ją išspręsti, turint galvoje, kad žemė šiame mieste itin brangi, o jį supanti teisiškai saugoma žalioji juosta riboja priemiesčių plėtrą.
Londono meras kontroliuoja 16 mlrd. svarų (20,4 mlrd. eurų) miesto biudžetą, tačiau turi mažiau įgaliojimų už savo kolegas Niujorke ar Paryžiuje, nes jam tenka dalytis valdžia su 32 savivaldžiais rajonais ir Sičiu.
Jei išeitis nebus rasta, Londoną greičiausiai turės palikti tokie gyventojai, kaip Madi Simpson, 36 metų trijų mažamečių vaikų motina, kuriai su vyru per šešerius metus teko triskart keisti gyvenamąją vietą ieškant įkandamo būsto. Jie gauna stabilias viduriniosios klasės atstovų pajamas, tačiau pusę šių lėšų vis dar išleidžia nuomai.
„Nepaliekame Londono, nes čia yra mūsų bažnytinė bendruomenė, mūsų šeimos, – sakė M.Simpson. – Nenoriu matyti, kaip iš Londono traukiasi šeimos ir jauni žmonės. Man nereikia nekilnojamojo turto – aš noriu namų“.
