Ant ekonominio kracho slenksčio stovinčioje šalyje norima riboti galimybę laisvai naudotis internetu, piliečių grynųjų pinigų pervedimus į užsienį, nuo visuomenės atstovų dėmesio siekiama atkirsti svarbią finansinę informaciją ir taip sukurti sistemą, kuri apsaugotų korumpuotų valdininkų klanus.
Vėlu diskutuoti
Neįmanoma nepastebėti, kai mažo Rusijos miestelio meras Londone perka istorinį pastatą. Apie tai rašo laikraščiai.
J.Panfilovos teigimu, kai kalbame apie korupciją, neretai įsivaizduojame vokelius keliaujančius valdininkų kabinetuose, tačiau kur kas didesnė žala valstybėms daroma pavagiant milijardus. Šios lėšos nepastebimai dingti negali. Jos palieka savo pėdsakus tarptautinėje bankinėje sistemoje, todėl gali būti surastos.
„Aktyviai kuriame korupcijos žemėlapius, pastaruoju metu daug dirbame ieškant būdų, kaip susekti iš korupcijos gaunamų lėšų judėjimą. Galbūt dabar apie tai jau šiek tiek vėlu diskutuoti, tačiau nieko nedarant situacija nesikeis“, – teigė ekspertė.
Ji priminė, kad pasaulyje jau seniai veikia tarptautiniai susitarimai korupcijos prevencijai, kurie įtvirtina net tik valstybių pareigą stebėti savo finansinius srautus ir identifikuoti rizikas, bet ir nuolatos domėtis politikų, valstybės institucijų vadovų, aukštų pareigūnų sąskaitomis. Deja, iki šiol tai nevyksta.
Pasak J.Panfilovos, ir pirmosios revoliucijos Ukrainoje metu siekiant pakartotinių prezidento rinkimų, ir Egipto piliečių sukilimo prieš Hosnį Mubaraką metu, ir Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo atveju buvo akivaizdu – šalių įsipareigojimai nepriimti nešvarių pinigų neveikia.
Rusijoje korupcija klesti
Vien Rusijoje turėtų būti nuolatos stebimos 72 tūkst. žmonių, kurie priima valstybei svarbius sprendimus, bankų sąskaitos, tačiau tai nevyksta.
Ekspertė apgailestavo, kad Rusijoje teisėsaugos institucijos korupcijos atvejų netiria net ir gavusios žurnalistų ar nevyriausybinių organizacijų surinktų įrodymų.
Pavyzdžiui, už rankos kyšininkaujant pagautas buvęs Dūmos Informacinės politikos komiteto vadovas, liberaldemokratas Aleksejus Mitrofanovas šiuo metu mėgaujasi ramiu gyvenimu, nors jo oficialiai ieško policija. Žurnalistai ir visuomenės veikėjai žino jo adresą, tačiau pareigūnų jis nedomina.
„Tokių istorijų yra daugiau. Mes nustatėme Dūmos deputatą, kuris Majamyje įsigijo tris namus. Jis net sumokėjo mokesčius JAV. Neįmanoma nepastebėti, kai mažo Rusijos miestelio meras Londone perka istorinį pastatą. Apie tai rašo laikraščiai“, – teigė J.Panfilova.
Ji pabrėžė, kad valstybės turi sukurti sistemą, kuri leistų pastebėti tokias lėšas ir pareikalauti jas pagrįsti, tačiau jos kol kas nėra. Valstybės teisinasi, kad pinigai atkeliauja iš legaliai lengvatinėse mokesčių zonose veikiančių įmonių.
„Tikrojo lėšų savininko problema yra didelė. Tarptautinės institucijos tai kaip problemą įvardijo ir Lietuvoje. Vien Rusijoje turėtų būti nuolatos stebimos 72 tūkst. žmonių, kurie priima valstybei svarbius sprendimus, bankų sąskaitos, tačiau tai nevyksta“, – kalbėjo ekspertė.
Laikyti pinigus užsienyje uždrausta
Šiuo metu Rusijos valdininkams uždrausta turėti sąskaitų užsienyje, tačiau kol kas šie draudimai buvo lengvai apeinami įsteigiant tarpines įmones.
Didžiojo dvidešimtuko šalys pradeda suvokti finansinio šešėlio pavojų ir imasi keisti informaciją.
Artimiausio susitikimo darbotvarkėje numatytas valstybių susitarimas sukurtis juridinių asmenų registrus, kuriuose turėtų būti įvardintos ne tik šalių teritorijose registruotos įmonės, bet ir visos susijusios bendrovės – taip pat ir lengvatinėse mokesčių zonose.
„Ši iniciatyva sveikintina, tačiau nesu didelė optimistė. Po rugsėjo 11-osios JAV labai sugriežtino finansinių srautų kontrolę, nes buvo baiminamasi terorizmo plitimo, tačiau pavyzdžiai rodo, kad korumpuotų funkcionierių pinigai šią šalį pasiekia be didesnių problemų. Ir tai ne tik Rusijos klausimas. Tai net labiau aktualu korumpuotiems Azijos ir Afrikos šalių režimams“, – dėstė J.Panfilova.
Žinoma Rusijos visuomenės veikėja pristatė iniciatyvą, kuria siekiama identifikuoti šešėlinių lėšų srautus. Šiuo metu Rusijos valdininkams uždrausta turėti sąskaitų užsienyje, tačiau iki šiol tokie draudimai buvo lengvai apeinami įsteigiant tarpines įmones.
„Mes matome, kaip pinigai palieka šalį. Tiesa, toli gražu ne visos tokios lėšos yra gautos iš nusikalstamų veikų. Pati turiu daug draugų, kurie iš Rusijos emigravo negalėdami taikstytis su autoritariniu režimu. Taip pat ir į Lietuvą“, – pasakojo J.Panfilova.
Nesupranta grėsmės
Niekas nenori gyventi narkotikų prekeivio ar teroristo kaimynystėje, bet kai visi šie pinigai sudedami į krūvą ir legalizuojami kokioje nors ofšorinėje įmonėje, jie jau niekam netrukdo.
Ekspertė prisiminė, kaip Rusijos „Transparency International“ skyriuje praktiką atliko prancūzų žurnalistas. Jis Nicoje sekė vietinius skelbimus, kuriuose buvo parduodamas brangus nekilnojamas turtas. Žurnalistas eidavo į pristatymus, dalyvaudavo vakarėliuose, kur užmegzdavo naujas pažintis. Po mėnesio jis nurodė kelias dešimtis prabangių vilų, kurios priklausė Rusijos piliečiams.
„Žinome, kad Rusijoje ši informacija teisėsaugos institucijų nesudomins, todėl bandome rasti būdų problemą spręsti šalyse, į kurias nukeliauja nešvarūs pinigai.
Keista, tačiau kartais reikia aiškinti, kodėl šalis turėtų vengti tokių lėšų. Juk niekas nenori gyventi narkotikų prekeivio ar teroristo kaimynystėje, bet kai visi šie pinigai sudedami į krūvą ir legalizuojami kokioje nors ofšorinėje įmonėje, jie jau niekam netrukdo“, – minėjo moteris.
Pasak jos, tokias kalbas teko girdėti net Davose, kuriame renkasi pasaulio ekonomikos formuotojai. Kalbant apie griežtesnę abejotinų lėšų kontrolę skambėjo argumentas, kad jei rusiški milijardai nebus laukiami Vakaruose, juos mielai priims Kinija.
„Akivaizdu, kad per pasaulinius finansų kanalus juda milžiniškos iš korupcijos gautos lėšos. Žmonės tokius nusikaltimus daro ne todėl, kad nori juos daryti. Tokių žmonių tikslas – naudotis turtu ir gyventi prabangiai. Tai leidžia tokius atvejus pastebėti“, – kalbėjo ekspertė.
Tapo madinga skirtis
Po skyrybų politikai likdavo basi, tuo tarpu jų sutuoktinėms atitekdavo didžioji dalis turto be jokios rizikos būti nubaustai už korupcinius nusikaltimus ir be pareigos savo turtą ir pajamas deklaruoti.
J.Panfilovos teigimu, situacija Rusijoje labai prasta, nors su korupcija šalyje kovoja net 12 skirtingų institucijų. „Turime įstatymus, tačiau nėra politinės valios juos taikyti“, – konstatavo ekspertė.
Legalizuoti pinigus korumpuotiems politikams ir valdininkams padeda šeimos nariai ir artimų draugų ratas. Dažniausiai turtas perrašomas jiems arba jų legaliai įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms.
Rusijoje politikams ir valstybės tarnautojams taikomas reikalavimas deklaruoti savo turtą ir pajamas. Toks pat reikalavimas taikomas jų sutuoktiniams.
J.Panfilova su šypsena pasakojo apie pasipylusias žinomų ir įtakingų žmonių skyrybas, vos tik visuomenės atstovai ėmė kalbėti apie jų korupcinius ryšius. Po skyrybų politikai likdavo basi, tuo tarpu jų sutuoktinėms atitekdavo didžioji dalis turto be jokios rizikos būti nubaustai už korupcinius nusikaltimus ir be pareigos savo turtą ir pajamas deklaruoti.
„Taip su savo žmona išsiskyrė V.Žirinovskis ir daug kitų politikų. Rusijoje dabar daug turtingų ir laisvų moterų. Atrodo, kad jos su savo turtais gali daryti, ką nori, tačiau nežinome, kokias sutartis per skyrybas šios moterys pasirašo“, – minėjo J.Panfilova.
Pasak jos, daug įvairių minčių gali kelti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skyrybos. Paklausta, ar kovos su korupcija specialistai domisi V.Putino turtu, pašnekovė atsakė, kad informacijos yra daug, tačiau ją pagrindžiančių dokumentų gauti neįmanoma.
