„Nauja V.Putino doktrina – Kremliaus pareiga ginti tautiečių teises užsienyje, kur jie bebūtų. Tai gali tapti V.Putinui pretekstu intervencijai ir Baltijos šalyse ginti rusakalbių teises“, – sekmadienį per Vilniuje vykstančios NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) Gynybos ir saugumo komiteto posėdį sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad žaidimo taisyklės pasikeitė ir visos NATO narės nuo Pietų iki Šiaurės, nuo Rytų iki Vakarų privalo suprasti, kad NATO turi rasti tinkamų priemonių atsakyti į naują situaciją „kitaip būsime sugriauti“.
J.Olekas priminė, kad daugelį metų Baltijos šalys, Lenkija būdavo laikomos paranojiškomis ir vis būdavo raginamos „neprovokuoti Rusijos“, nes tai esanti normali šalis. Tačiau, jo teigimu, tarptautinius įsipareigojimus Rusija sulaužė dar 2008 metais įsiverždama į Gruziją, o nuo 2007 metų matoma, kaip ji didina karinę galią ir aktyvumą, ypač Vakarų regione.
„Rusija vykdo dešimties metų ginklavimosi ir kariuomenės modernizavimo programą, skirdama ypatingą dėmesį Šiaurės Vakarų krypčiai, o ypač Kaliningradui, kuris iš tikrųjų tampa Rusijos karine tvirtove“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Rusija vykdo dešimties metų ginklavimosi ir kariuomenės modernizavimo programą, skirdama ypatingą dėmesį Šiaurės Vakarų krypčiai, o ypač Kaliningradui, kuris iš tikrųjų tampa Rusijos karine tvirtove
Pasak jo, Rusijos keliamą grėsmę iliustruoja ir tai, kad daugiau nei 100 tūkst. šios šalies karių gali pajudėti per kelias valandas.
J.Olekas taip pat pabrėžė Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integraciją. Šių metų pabaigoje Rusija planuoja Baltarusijos teritorijoje įkurti savo naikintuvų bazę.
Ministras akcentavo, kad esant tokioms sąlygoms NATO solidarumas ir buvimas Baltijos šalyje yra labai svarbus. Anot jo, būtina išlaikyti didesnes Aljanso pajėgas, kol padėtis tokia nerami. J.Olekas ragino surengti daugiau bendrų pratybų regione, o nuolatinių NATO sausumos pajėgų dislokavimas dar labiau atgrasytų Rusiją veikti.
„Tai, į ką Rusija rimtai reaguotų, yra NATO pajėgų išdėstymas jo rytinėje pusėje“, – kalbėjo J.Olekas.
Jo teigimu, argumentas, jog būtų pažeistas 1997 metų susitarimas, kad NATO Rytų Europoje negali kurti nuolatinių bazių, nebegalioja, jį sulaužė pati Rusija.
„Rusija negali mums diktuoti, kur NATO pajėgos negali būti išdėstytos, ir ypač tuomet, kai ji pati sulaužė visas galimas tarptautines normas ir susitarimus“, – pažymėjo J.Olekas.
NATO šalių parlamentarams jis sakė, kad per Aljanso viršūnių susitikimą Velse Gruzijai turi būti pasiųstas aiškus signalas dėl narystės – narystės veiksmų planas. Pasak J.Oleko, to reikia ne tik Gruzijai, bet pirmiausia pačiai NATO, tai būtų ir signalas Rusijai.
„Rusija gerbia jėgą ir susitelkimą“, – pabrėžė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Vilniuje sekmadienį darbą baigia NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. Sekmadienį dar vyksta Civilinio saugumo, Gynybos ir saugumo bei Nuolatinio komitetų posėdžiai.
Viena pagrindinų NATO PA tema buvo situacija Ukrainoje ir dėl to pasikeitusi saugumo architektūra Europoje, pasaulyje.
Į renginį atvyko apie 600 parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų.
