Tai būtų pirma kraštutinių dešiniųjų vadovaujama Austrijos vyriausybė nuo pat Antrojo pasaulinio karo.
H. Kicklio partija laimėjo parlamentinius rinkimus rugsėjį, surinkusi 28,8 proc. balsų ir aplenkusi darbą baigiančio kanclerio Karlo Nehammerio (Karlo Nehamerio) konservatorių Liaudies partiją (OeVP), užėmusią antrą vietą.
Vis dėlto spalį prezidentas Alexander'as Van der Bellenas (Aleksandras Van der Belenas) skyrė K. Nehammeriui užduotį suformuoti naują vyriausybę, konservatoriaus partijai paskelbus, kad ji nesijungs į koaliciją su H. Kicklio vadovaujama Laisvės partija. Kitos partijos visiškai atsisakė dirbti su Laisvės partija. Pastangos formuoti vyriausybę be kraštutinių dešiniųjų sugriuvo pirmosiomis šių metų dienomis, o šeštadienį pats K. Nehammeris paskelbė atsistatydinsiąs.
OeVP tada užsiminė, kad galėtų dirbti vadovaujant H. Kickliui. Derybos nebūtinai bus sėkmingos, tačiau dabartiniame parlamente nebėra jokių kitų realistiškų pasirinkimų koalicijai, o apklausos rodo, jog pakartotiniai rinkimai tik dar labiau sustiprintų Laisvės partiją.
Kraštutiniai dešinieji ir konservatoriai jau anksčiau yra valdę kartu, tačiau FPOe būdavo jaunesnioji koalicijos partnerė. Praėjusiį kartą kraštutiniai dešinieji prie Austrijos valdymo prisidėjo 2017–2019 metais. Toje vyriausybėje provokuoti mėgstantis 56 metų H. Kicklis buvo vidaus reikalų ministras. Vyriausybė griuvo dėl skandalo, įtraukusio Laisvės partijos lyderį.
Savo rinkiminėje programoje, pavadintoje „Tvirtovė Austrija“, FPOe ragino repatrijuoti nekviestus užsieniečius, siekti „homogeniškesnės“ tautos griežtai kontroliuojant sienas bei suspenduoti teisę į prieglobstį nepaprastos padėties įstatymu.
Laisvės partija taip pat ragina nutraukti sankcijas Rusijai, kritikuoja Vakarų karinę paramą Ukrainai ir nori pasitraukti iš Europos dangaus skydo iniciatyvos – Vokietijos inicijuoto raketinės gynybos projekto. H. Kicklis kritikuoja Briuselio „elitą“ ir ragina sugrąžinti kai kuriuos įgaliojimus iš Europos Sąjungos (ES) Austrijai.
