Kraštutiniai dešinieji nori į Europos Parlamentą, bet nesugebėtų jame bendradarbiauti

Kraštutinės dešinės populistai ir prieš Europos Sąjungą (ES) nusiteikę nacionalistai jau trina rankomis dėl gegužę vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP). Jie tikisi laimėti trečdalį iš 705 vietų ir suduoti smūgį liberaliam Europos valdančiajam elitui, portale „The Financial Times“ rašo apžvalgininkas Tony Barberas.
Viktoras Orbanas ir Matteo Salvini
Viktoras Orbanas ir Matteo Salvini / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

Pasak T.Barbero, besitikintieji, jog šie radikalai – stipri jėga, palaidosianti ES ir liberaliąją demokratiją, iš tikrųjų klysta. Visų pirma todėl, kad nepastebi šių politikų mentaliteto ir politikos skirtumų, kartais išaugančių į rimtus nesutarimus. Būtent šie skirtumai gali užkirsti kelią bendradarbiavimui Europos lygiu.

Vienas iš pavyzdžių – intensyvėjantis Austrijos ir Italijos konfliktas dėl šiaurinės Italijos teritorijos Pietų Tirolio. Austrų „Laisvės partija“ naudojasi savo, kaip jaunesniosios koalicijos partnerės, vaidmeniu, ir siūlo Austrijos pasus vokiškai kalbantiems Pietų Tirolio gyventojams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pietų Tirolis džiaugiasi itin plačia autonomija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pietų Tirolis džiaugiasi itin plačia autonomija

T.Barbero teigimu, ši iniciatyva erzina daugumą italų. Jie pasų dalijimą suvokia kaip kišimąsi į provincijos, kurią italai iškovojo 1918 m. žlugus Habsburgų imperijai, reikalus.

Anot apžvalgininko, populistinei ir prieš imigrantus nusistačiusiai partijai „Šiaurės Lyga“, į parlamentą patekusiai šį birželį, ginčas dėl Pietų Tirolio yra nereikalingas bei erzinantis.

Viena vertus, „Šiaurės Lyga“ pabrėžia ideologinius ryšius su Austrijos „Laisvės partija“. Italų populistų partija net teigiamai atsiliepė apie vokiškai kalbančią ultra-dešiniųjų Pietų Tirolio partiją, reikalaujančią, kad regionas atsiskirtų nuo Italijos.

Todėl „Šiaurės Lygos“ lyderis ir vidaus reikalų ministras Matteo Salvini su pasitikėjimu tikina, kad pasų dalijimo klausimas bus taikiai išspręstas.

„Scanpix“/AP nuotr./Matteo Salvini
„Scanpix“/AP nuotr./Matteo Salvini

Kita vertus, „Šiaurės Lyga“ ir „Laisvės partija“ taip pat turi ribas. Nei M.Salvini, nei jo partiečiai negali sau leisti pasirodyti pernelyg paslaugūs Austrijai ir Pietų Tirolio separatistams klausimais, susijusiais su Italijos nacionaliniu pasididžiavimu ir teritoriniu vientisumu.

Pasak T.Barbero, apskritai „Šiaurės Lygos“ politinis patikimumas priklauso nuo pažado, kad ši vyriausybė bus pirmoji per kelis pastaruosius dešimtmečius, neleidžianti ES šalims išnaudoti Italijos.

Nesutarimai dėl Rusijos

Panaši įtampa kyla tarp Vengrijos nacionalistų vyriausybės, kuriai vadovauja Viktoras Orbanas, ir dešiniųjų judėjimų šalyse, kuriose gyvena vengrų tautinė mažuma – Rumunijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Tiesa, pastaroji kol kas nėra ES narė.

Apžvalgininkas rašo, kad Austrijos „Laisvės partija“ ir Italijos „Šiaurės Lyga“ užsienio politikos klausimais nesutaria su Lenkijos valdančiąja „Teisės ir teisingumo“ partija – austrai ir italai nesutinka kritikuoti Maskvos dėl ginkluotos intervencijos Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas Europos Parlamente
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas Europos Parlamente

Apskritai Austrijos ir Italijos partijos su valdančiąja Rusijos partija „Vieningoji Rusija“ yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis. Pakankamai šilti santykiai su Kremliumi neįmanomi nė vienai Lenkijos politinei jėgai, siekiančiai didžiosios visuomenės dalies paramos.

T.Barberas primena, kad „Šiaurės Lyga“ ir fašistines šaknis turinti partija „Italijos broliai“ prisijungė prie JAV alternatyvios dešinės krikštatėvio Steveno Bannono kampanijos kitąmet vyksiančiuose EP rinkimuose nugalėti liberalųjį istablišmentą.

Vis dėlto, kiti kraštutinių dešiniųjų populistai liko nuošalyje. Pavyzdžiui, Austrijos „Laisvės partija“ sako nenorinti, kad jiems „vadovautų kažkas iš kito žemyno“.

Pasak T.Barbero, kraštutinės dešinės populistai ir nacionalistai gali nesutarti net dėl ekonomikos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Marine Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (anksčiau žinoma kaip „Nacionalinis frontas“) pasisako už tai, kad valstybė smarkiai kontroliuotų socialinę ir ekonominę sritis.

Kitoje Reino pusėje veikianti kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ gina laisvą rinką ir kritikuoja „Nacionalinį sambūrį“ už tai, kad partijos pažiūros pernelyg kairuoliškos.

T.Barberas rašo, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl „Alternatyva Vokietijai“ kelia abejonių kraštutinės dešinės nacionalistams kitose Europos šalyse.

A.Gaulandas: „Hitleris ir naciai yra tik paukščio šūdo gabalėlis daugiau nei tūkstantį metų besitęsiančioje sėkmingoje Vokietijos istorijoje.“

Pavyzdžiui, partijos narys ir parlamentaras Alexanderis Gaulandas birželį pareiškė: „Hitleris ir naciai yra tik paukščio šūdo gabalėlis daugiau nei tūkstantį metų besitęsiančioje sėkmingoje Vokietijos istorijoje.“

Pasak apžvalgininko, kraštutinės dešinės radikalai turi gerų kortų, kuriomis gali sužaisti. Jų žinutė imigracijos, nacionalinio identiteto ir islamo vietos Europoje klausimais yra garsi bei paprasta.

Vis dėlto, jų nacionalizmas, atnešęs jiems sėkmę vidaus politikoje, taps faktoriumi, kuris apribos jų efektyvumą europinėje scenoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis