Nors Čečėnijoje gyvenantys disidentų šeimos nariai ir anksčiau patyrė spaudimą, dabar jie masiškai grobiami – ir ne tik Čečėnijoje, bet ir kitose Rusijos vietose. Kai kurie buvo paleisti, bet daugelis tebėra dingę.
„Meduza“ žurnalistas Vladimiras Sevrinovskis kalbėjosi su trimis čečėnų disidentais, kurių artimieji buvo nukentėję per naujausią represijų bangą.
Tinklaraštininkas
Opozicijos tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas gavo politinį prieglobstį Švedijoje 2021 m. spalį, o gruodžio 21–22 dienomis jis sužinojo, kad Čečėnijoje dingo devyni jo giminaičiai.
Vienas iš jų, T.Abdurachmanovo pusbrolis, buvo sumuštas. Dar prieš šešis, kurie vėliau buvo paleisti, nebuvo smurtaujama, tačiau atimti jų pasai. Iš kai kurių buvo atimti ir mobilieji telefonai.
T.Abdurachmanovas sakė vis dar nežinantis, kas sulaikė jo artimuosius, tačiau jam buvo pranešta, kad keturi iš jų buvo laikomi policijos nuovadoje Arguno miestelyje Čečėnijos Respublikoje.
A.Jangulbajevas: šiuolaikinėje Rusijoje pavojinga dirbti Kankinimo prevencijos komitete. O Čečėnijoje ši rizika išauga dar labiau.
Pasak tinklaraštininko, praėjus dviem dienoms po pirmųjų dingimų – gruodžio 24-osios rytą – vietos policijos pareigūnai pasirodė jo žmonos motinos ir seserų namuose Astrachanės mieste.
Pareigūnai tinklaraštininko svainę Asiyat Aybazovą išvežė į Astrachanės Kirovskio policijos nuovadą. Ten A.Aybazova esą buvo perduota trims civiliais drabužiais vilkintiems vyrams, kurie ją įsodino į automobilį čečėniškais numeriais ir išvažiavo nežinoma kryptimi.
Maždaug tuo metu iš savo namų Astrachanėje dingo T.Abdurachmanovo uošvė. A.Aybazovos ir jos motinos buvimo vieta iki šiol nežinoma. Artimieji bandė paskambinti A.Aybazovai telefonu, tačiau jis buvo išjungtas.
Vidaus reikalų ministerijos padalinys Astrachanės regione neatsakė į oficialų „Meduza“ prašymą pakomentuoti A.Aybazovos suėmimą.
T.Abdurachmanovas sunerimo dėl grasinimų jo šeimos nariams dar rugsėjį, kai ginkluoti vyrai perspėjo jo giminaičius apie galimą kraujo kerštą.
T.Abdurachmanovas susiejo grasinimus su nepavykusiais pasikėsinimais į jį ir jo brolį 2020 metų vasarį ir 2021 metų kovą. Anksčiau, 2019 metų balandį, artimiausi tinklaraštininko giminaičiai viešai jo išsižadėjo, pareiškę, kad jo mirties atveju nesieks keršto.
Anot žinomo čečėnų visuomenės veikėjo Ruslano Kutajevo, T.Abdurachmanovo šeimos nariai jo išsižadėjo spaudžiami valdžios.
2021 m. gruodžio 23 d. T.Abdurachmanovas paskelbė anonimines „Telegram“ žinutes, kuriose buvo grasinimai smurtu jo pagrobtiems šeimos nariams, nebent jis atsiprašys Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo ir nustos skelbti opozicinius vaizdo įrašus.
Tinklaraštininkas spėja, kad į laisvę paleisti artimieji bus priversti įrašyti jį smerkiančius vaizdo įrašus.
Paskyroje, iš kurios T.Abdurachmanovui buvo išsiųsti anoniminiai grasinimai, yra profilio nuotrauka, kurioje jaunas vyras su automatu stovi prieš Achmato Kadyrovo (buvusio Čečėnijos lyderio, Ramzano Kadyrovo tėvo) nuotrauką. Fotografijoje esantis jaunuolis vilki juodą uniformą.
Šios nuotraukos paieška žurnalistus nukreipė į asmens, vardu Turpalas Saralapovas, profilį socialiniame tinkle „VKontakte“.
Tarp T.Saralapovo nuotraukų yra ir fotografija su Abuzajedu Vismuradovu, Rusijos nacionalinės gvardijos Čečėnijos specialiojo greitojo reagavimo padalinio (SOBR) vadu.
Jungtinės Valstijos 2019 metų gegužę įvedė sankcijas A.Vismuradovui ir Čečėnijos specialiojo greitojo reagavimo padaliniui už „žudymus, kankinimus ar kitus šiurkščius tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių pažeidimus“ Čečėnijoje.
Be to, Turpalas-Ali Saralapovas turi paskyrą svetainėje profi.ru, kur siūlo savo, kaip apsaugos darbuotojo, paslaugas. Šiame profilyje yra nuotraukos iš „Instagram“ paskyros, registruotos tuo pačiu telefono numeriu kaip ir T.Saralapovo „VKontakte“ profilis. Numeris, iš kurio T.Abdurakhmanovui buvo išsiųsti anoniminiai grasinimai, nuo to laiko buvo išjungtas.
Buvęs kovotojas
Čečėnas Mansuras Sadulajevas kadaise priklausė ginkluotam pogrindžiui savo šalyje. Po suėmimo 2009 m. M.Sadulajevas leidiniui „Meduza“ pasakojo, kad buvo mušamas ir kankinamas elektros šoku.
Jis kalėjo dvejus metus, o paskui pabėgo į Austriją. Ten vyras tapo vienu iš žmogaus teisių asociacijos „Vayfond“, padedančios čečėnų emigrantams Europoje, įkūrėjų.
„Vayfond“ pavyko pasiekti, kad kelios dešimtys asmenų būtų išbraukti iš Interpolo ieškomų asmenų sąrašo ir taip užkirsto kelią jų deportacijai į Rusiją.
M.Sadulajevas nutraukė bet kokį bendravimą su Čečėnijoje gyvenančiais žmonėmis po to, kai 2015 metų pabaigoje pradėjo užsiimti vieša veikla.
M.Sadulajevas: sako, kad mano artimiesiems viskas gerai, niekas į juos nesikėsino, bet liepia tylėti, kad ateityje nekiltų problemų.
Apie tai, kad neseniai buvo pagrobti trys jo pusbroliai iš motinos pusės, jis sužinojo iš socialinės žiniasklaidos.
„Buvau nustebęs, nes daugiau nei metus nesiunčiau jokių vaizdo žinučių, o tokio spaudimo nebuvo net pačiame mano veiklos įkarštyje“, – sakė M.Sadulajevas, kalbėdamas apie vaizdo įrašus, kritikuojančius Čečėnijos valdžią, paskelbtus „Vayfond“ kanale „YouTube“ platformoje .
„Pagal čečėnų tradicijas, giminaičiai iš motinos pusės už žmogų neatsako. Bet šiuo atveju nėra nei tradicijos, nei islamo, nei įstatymo. Taip, tai baisu, bet mums tai nėra naujiena.
Jie ir toliau daro tai, ką pradėjo prieš dvidešimt metų. Tik anuomet įkaitais ėmė prieš Rusiją kovojusių žmonių artimuosius, o šiandien perėjo prie asmenų, kovojančių prieš juos informacinėje erdvėje“, – aiškino vyras.
Pasak M.Sadulajevo, jis sulaukė ir anoniminių žinučių, kuriose reikalaujama nustoti kritikuoti R.Kadyrovą.
„Sako, kad mano artimiesiems viskas gerai, niekas į juos nesikėsino, bet liepia tylėti, kad ateityje nekiltų problemų“, – sakė čečėnas.
Žmogaus teisių aktyvistas
2017 metais Abubakaro Jangulbajevo brolis buvo nukankintas Rusijos vidaus reikalų ministerijos Grozno skyriuje. A.Jangulbajevas kreipėsi pagalbos į Kankinimų prevencijos komitetą, o vėliau ten įsidarbino teisininku. Tapęs profesionaliu žmogaus teisių gynėju, vyras paliko Čečėniją, bet toliau dirbo Rusijos Šiaurės Kaukaze.
2021 metų gruodį A.Jangulbajevas ėmė sunkiai susisiekti su savo artimaisiais – jis sužinojo, kad jų namai tušti, o daugelio jų nepavyksta pasiekti nei internetu, nei telefonu.
A.Jangulbajevo skaičiavimais, iš viso dingo apie 40 jo šeimos narių. Tačiau jis negavo nė vieno reikalavimo ar grasinimo dėl jų dingimo. Vyras apie galimus pagrobimus pranešė Rusijos tyrimų komitetui, tačiau atsakymo dar negavo.
„Šiuolaikinėje Rusijoje pavojinga dirbti Kankinimo prevencijos komitete. O Čečėnijoje ši rizika išauga dar labiau. Respublikoje nėra normalios teisinės sistemos, yra tradicijos, šariatas, Rusijos įstatymai ir Kadyrovo pareiškimai“, –sakė A.Jangulbajevas.
Pasak jo, kai per Čečėnijos karus buvo pagrobtas šeimos narys, galėjai bent jau kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų iškelta baudžiamoji byla.
„Bet dabar, jei parašysite tokį prašymą, turite palikti Čečėniją, kitaip jums bus taikomos tokios pat neoficialios bausmės, persekiojimas ir kankinimai. Kovoti už žmogaus teises Čečėnijoje draudžiama“, – pabrėžė aktyvistas.
Pastarosiomis savaitėmis Turkijoje gyvenantis opozicijos tinklaraštininkas Khasanas Khalitovas, Vokietijoje esantis tinklaraštininkas Minkailas Malizajevas ir Žmogaus teisių centro „Ichkeria“ direktorius Aslanas Artsujevas taip pat pranešė, kad jų artimieji buvo pagrobti.
Per savo metinę spaudos konferenciją gruodžio 26 d. Čečėnijos Respublikos vadovas R.Kadyrovas apkaltino tinklaraštininkus skleidžiant melagingus gandus ir nepatvirtintus pranešimus apie pagrobimus.
R.Kadyrovo komentaras greitai peraugo nuo neigimo prie grasinimų.
„Sako, kad buvo pagrobtos moterys, giminės. Paklausiau Rusijos nacionalinės gvardijos, Vidaus reikalų ministerijos, FSB – jie neturi tokios informacijos.
Jie turi suprasti: jei paveikė mano šeimos, motinos, seserų, žmonos, dukterų garbę, prisiekiu visagaliu Alachu, kreipsiuosi į bet kokį teismą, į tribunolą.
Tai yra karas. Jie yra teroristai. Ir tie, kurie remia terorizmą, kurie negali kontroliuoti savo vaikų, turėtų būti patraukti atsakomybėn. Niekas čia neatšaukė kraujo keršto, niekas neatšaukė garbės ir orumo“, – kalbėjo R.Kadyrovas.
A.Jangulbajevas: Kadyrovas, būdamas viso Rusijos Federacijos regiono vadovas, pamiršta, kad šioje šalyje uždraustas kraujo kerštas.
Tinklaraštininkas T.Abdurachmanovas teigė, kad R.Kadyrovo paaiškinimas esą jam oponuojantys tiklaraštininkai pažeidė Čečėnijos lyderio moterų garbę, yra visiška nesąmonė.
„Vienintelis asmuo, atvirai pakirtęs Kadyrovo artimųjų garbę, buvo Mamikhanas Umarovas, gyvenęs Austrijoje. Bet jis buvo nužudytas. Nei aš, nei Mansuras Sadulajevas, nei Abubakaras Jangulbajevas, kuris iš tikrųjų tiesiog gina žmogaus teises, to nepadarėme“, – sakė T.Abdurachmanovas.
„Kadyrovas, būdamas viso Rusijos Federacijos regiono vadovas, pamiršta, kad šioje šalyje uždraustas kraujo kerštas. Rusijoje nebėra kolektyvinės atsakomybės, kaip ir visame pasaulyje“, – sakė Abubakaras Jangulbajevas.
Paklaustas, ar dingus artimiesiems ketina tęsti darbą žmogaus teisių klausimais, A.Jangulbajevas atsakė: „Žinoma. Dėl kovos už savo teises į Kankinimų prevencijos komitetą besikreipiantys asmenys patyrė tokias pat pasekmes, taip pat buvo sulaikyti jų artimieji.
Aš dirbau su šiomis problemomis, padėjau žmonėms, palaikau juos panašiose situacijose ir dabar, kai tai palietė mane asmeniškai, ar turėčiau pasiduoti? Ne, žinoma ne.“
Gruodžio 28 d. Rusijos Kovos su ekstremizmu centro Čečėnijos skyriaus ir Tyrimų komiteto pareigūnai surengė kratą A.Jangulbajevo namuose.
Po kratos vyras buvo nugabentas į policijos komisariatą, kur tris valandas buvo apklausiamas dėl baudžiamosios bylos, iškeltos opoziciniam „Telegram“ kanalui 1ADAT dėl kaltinimų terorizmo pateisinimu.
Tyrėjas iš Čečėnijos teigė gavęs informacijos, kad A.Jangulbajevas kūrė turinį šiam kanalui. Žmogaus teisių gynėjas šiuos kaltinimus neigia.
A.Jangulbajevas sakė, kad teisėsaugos pareigūnai reido ir apklausos metu negrasino ir nenaudojo jėgos. Tačiau jie konfiskavo jo nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną.
