Kremliaus dainiaus Josifo Kobzono tamsioji pusė: narkotikai, kortos, mafija, KGB

Garsus Rusijos istorikas ir rašytojas Jurijus Felštinskis leidinyje „Obozrevatel“ pasakoja, kaip J.Kobzoną jaunystėje užverbavo KGB.

J.Felštinskis primena, kad 2009 m. Maskvoje buvo išleista knyga „KGB žaidžia šachmatais“, kurią sudarė pats J.Felštinskis, garsūs Rusijos šachmatininkai Viktoras Korčnojus ir Borisas Gulko bei KGB papulkininkis Vladimiras Popovas. Tarnybą KGB jis paliko 1991 m. 1996 m. V.Popovas emigravo į Kanadą, kur ir gyvena.

Sovietmečiu dirbdamas KGB V.Popovas buvo atsakingas ir už KGB agentūrą kūrybinės inteligentijos ir sporto pasaulyje. J.Felštinskis rašo, kad V.Popovas parašė dar nepublikuotus atsiminimus apie savo darbą. Savo knygoje jis rašo ir apie J.Kobzoną.

„Josifas Kobzonas gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Časov Jar mieste, Donecko srityje, Ukrainoje, žydų kilmės. 1956 m. baigė Dnepropetrovsko kalnų technikumą. Nuo 1956 iki 1959 m. tarnavo kariuomenėje. Tarnybos metu buvo pakviestas į Užkaukazės karinės apygardos dainų ir šokių ansamblį. 1959 m. tapo Visasąjunginio radijo solistu. Nuo 1962 m. iki 1989 m. buvo „Moskoncerto“ solistas.

1985 m. J.Kobzonas buvo pakviestas tapti humanitarinės asociacijos „XXI amžius“ viceprezidentu. Šią asociaciją įkūrė broliai Anzoris ir Otaris Kvantrišviliai. Šie verslininkai buvo siejami su Rusijos mafija, o O.Kvantrišvilis iki žūties net laikytas Maskvos nusikaltėlių vadeiva.

1986 m. J.Kobzono iniciatyva buvo įkurtas fondas „Skydas ir lyra“, kurio paskirtis buvo vidaus reikalų sistemos darbuotojų socialinė apsauga. J.Kobzonas tapo šio fondo vadovu.

Nuo 1989 m. J.Kobzonas taip pat buvo koncertinės ir renginių direkcijos „Maskva“ solistas bei meno vadovas, labdaros fondo „Moskovit“ prezidentas, o nuo 1990 m. dar ir akcinės bendrovės „Moskovit“ prezidentas.

KGB agentas

J.Kobzonas anksti atkreipė KGB dėmesį. V.Popovas tvirtina, kad KGB J.Kobzoną užverbavo dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Netrukus jį, kaip itin vertingą agentą, ėmė kuruoti KGB generolas Filipas Bobkovas. Generolas J.Kobzoną kuravo iki pat 1991 m., kai atsistatydino iš tarnybos, tačiau jie draugiškus santykius išlaikė iki pat J.Kobzono mirties.

Ryšiai su narkomafija J.Kobzoną persekiojo visą likusį gyvenimą. Iš jo dėl įtarimų turint ryšių su tarptautine narkomafija net buvo atimta JAV viza.

J.Felštinskis rašo, kad J.Kobzonas už daug ką turėjo būti dėkingas generolui F.Bobkovui. Generolo vadovaujama 5-oji KGB valdyba kuravo Sovietų Sąjungos Kultūros ministeriją ir Sovietų Sąjungos koncertų organizaciją „Goskoncert“. Dėl šių ryšių J.Kobzonas jau karjeros pradžioje už savo pasirodymus gaudavo didžiausią įmanomą užmokestį. F.Bobkovas padėjo J.Kobzonui jau 1973 m. tapti nusipelniusiu Rusijos artistu, 1980 m. – Rusijos liaudies artistu, o 1987 – jau nusipelniusiu Sovietų Sąjungos artistu. Tarp Rusijos dainininkų nedaug buvo tokių, kurie turėtų tiek titulų, o tuo pačiu ir garbės bei materialinės gerovės.

„Scanpix“ nuotr./Josifas Kobzonas ir Michailas Gorbačiovas (1993 m.)

Afganistano paslaptys

Nuo 1980 m. J.Kobzonas devynis kartus gastroliavo Afganistane, kur koncertavo sovietų kariams. Per jo gastroles KGB atstovybė Afganistano sostinėje Kabule pradėjo gauti operatyvinių duomenų, kad J.Kobzonas užsiima stambia narkotikų kontrabanda.

Narkotikai esą iš Afganistano į Sovietų Sąjungą buvo gabenami paslėpti J.Kobzono muzikantų rekvizite. KGB 5-osios valdybos atstovybės Kabule atstovas majoras Aleksandras Jevdokimovas apie šiuos įtarimus pranešė Maskvai bei paprašė, kad muitinė kruopščiai patikrintų J.Kobzono muzikantus, kai šie grįš iš Kabulo. Muzikantai į Kabulą ir atgal buvo skraidinami kariniu transporto lėktuvu iš karinio oro uosto Pamaskvėje.

Į visus majoro A.Jevdokimovo prašymus atskriedavo vienas atsakymas: „Nutarta, kad atlikti patikrinimą netikslinga“.

J.Felštinskis rašo, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje J.Kobzonas tapo vienu pirmųjų Sovietų Sąjungoje nelegalių milijonierių.

Po poros metų grįžęs iš Afganistano majoras A.Jevdokimovas nustebo, kad, nors ne kartą buvo skatinamas ir apdovanojamas už puikią tarnybą, 5-ojoje valdyboje jam nebeliko vietos. Po pokalbio su generolu F.Bobkovu A.Jevdokimovas perėjo į kitą KGB valdybą, kur jį likimas suvedė su Genadijumi Aršinovu, iki tol dirbusiu KGB kontržvalgyboje bei kuravusiu Afganistano reikalus. Būtent jis gaudavo operatyvinę informaciją apie J.Kobzono ryšius su narkotikų kontrabanda. Iš G.Aršinovo A.Jevdokimovas sužinojo, kad visus bandymus patikrinti J.Kobzono muzikantus blokuodavo F.Bobkovas.

Ryšiai su narkomafija J.Kobzoną persekiojo visą likusį gyvenimą. Iš jo dėl įtarimų turint ryšių su tarptautine narkomafija net buvo atimta JAV viza.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Josifas Kobzonas

Š.Kalmanovičiaus gelbėjimo operacija

J.Felštinskis rašo, kad F.Bobkovas J.Kobzonui patikėjo ir svarbią užduotį ištraukti iš Izraelio kalėjimo kitą garsų KGB agentą verslininką Šabtajų Kalmanovičių. J.Kobzonas energingai ėmėsi šio reikalo ir jį sėkmingai išsprendė. Vėliau Š.Kalmanovičius pasakojo, kad su J.Kobzonu jau seniai buvo artimi draugai, tačiau, pasak J.Felštinskio, visa tai buvo tik sukurta KGB legenda.

Kai J.Kobzonas ėmėsi užduoties ištraukti iš kalėjimo Š.Kalmanovičių, Izraelio valdžia patyrė neregėtą spaudimą.

Štai ką prisimena tuometis Rusijos ambasadorius Izraelyje Aleksandras Bovinas: „Neturėjau jokių nurodymų iš Maskvos dėl Kalmanovičiaus. Birželio 29-oji. Stebuklinga diena. Sėdžiu viešbučio terasoje, geriu kavą. Pro langą man moja Kobzonas, paskui nusileidžia. Ima stebėtis, kad Rusijos ambasadorius nieko nedaro, kad iš kalėjimo ištrauktų nuostabų žmogų Kalmanovičių.

Kobzono prašymu dėl Kalmanovičiaus į Izraelio valdžią kreipėsi tuometis Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras B.Pugo, Sovietų sąjungos viceprezidentas G.Janajevas, Sovietų Sąjungos liaudies deputatas J.Primakovas, Ukrainos premjeras V.Fokinas, Sovietų Sąjungos kultūros ministras N.Gubenko, Rusijos viceprezidentas A.Ruckojus. Nesu tikras, ar buvo dar kada nors koks nors „buvęs Sovietų Sąjungos pilietis“, dėl kurio taip būtų rūpintasi.

Žilvino Pekarsko nuotr./Š.Kalmanovičius prabangiame biure, Maskvoje

Aš pažadėjau J.Kobzonui padėti, bet nenorėjau kreiptis oficialiais kanalais. Todėl parašiau privatų laišką SVR (Rusijos Išorinės žvalgybos, – red. past.) direktoriui J.Primakovui ir paklausiau jo patarimo, kaip elgtis“. Netrukus A.Bovino pastangos buvo „legalizuotos“ ir jis ėmė oficialiai spausti Izraelio valdžią paleisti Š.Kalmanovičių anksčiau laiko.

Š.Kalmanovičius yra pasakojęs, kad lankydamas jį kalėjime J.Kobzonas, kuris tuomet turėjo diplomatinę neliečiamybę, jam esą atveždavo įvairiausių skanėstų, kurie leido jam ištverti belangėje. Tačiau J.Felštinskis teigia, kad J.Kobzonas į Izraelį skraidė ne savo draugo Š.Kalmanovičiaus maitinti. J.Kobzoną ir jo kuratorius KGB domino bankų sąskaitos, kurias skirtingose šalyse valdė Š.Kalmanovičius. Tačiau šis, prieš pasakydamas sąskaitų numerius, reikalavo laisvės garantijų. Galiausiai per J.Kobzoną Š.Kalmanovičius susitarė su KGB, kad informaciją apie sąskaitas pateiks tik po išlaisvinimo. 1993 m. kovo 10 d. Izraelio prezidentas pasirašė įsaką anksčiau laiko paleisti Š.Kalmanovičių.

Artiomas Troickis pasakoja šokiruojančią istoriją, kad Josifas Kobzonas buvo užsakęs jį nužudyti, tačiau laimingo atsitiktinumo dėka žurnalistas liko gyvas.

Išėjęs į laisvę Š.Kalmanovičius 1993-1994 m. drauge su J.Kobzonu įsteigė keletą akcinių bendrovių, pavadintų „Liat–Natali“, abiejų dukrų vardais.

2009 m. lapkričio 2 d. Š.Kalmanovičius buvo sušaudytas Maskvos centre. Jo žudikai iki šiol nerasti.

A.Troickis: „Mano mirtį užsakė J.Kobzonas“

Tuo tarpu kitas garsus Rusijos rašytojas bei muzikos kritikas Artemijus Troickis pasakoja šokiruojančią istoriją, kad J.Kobzonas buvo užsakęs jį nužudyti, tačiau laimingo atsitiktinumo dėka žurnalistas liko gyvas.

Nors jis ne kartą viešai pasakojo šią istoriją, Rusijos teisėsauga nesiėmė jos tirti.

A.Troickis prisimena, kaip kartą, gūdžiais sovietiniais laikais, viena mergužėlė jį nusitempė į vieną nelegalų vakarėlį. Ten tamsoje buvo rodomas pornografinis filmas. Po filmo peržiūros ir visuotinės orgijos pabaigos įsižiebė šviesa ir A.Trockis pamatė esąs kažkokių pogrindinių verslininkų vakarėlyje. Jo draugė parodė į vieną neaukštą ir nuobodžiai apsirengusį paniurėlį bei sušnibždėjo: „Tai Josifas Kobzonas“.

Toliau A.Troickis pasakoja, kad kitos jo mylimosios tėvas drauge su J.Kobzonu drauge nelegaliai lošė kortomis ir laimėdavo bei pralaimėdavo kosmines sumas. Drauge su jais kortuodavo ir nusikalstamo pasaulio autoritetai.

A.Troickis rašo, kad J.Kobzonas iš savo gastrolių Afganistane parveždavo ne narkotikus, o vagoną ar daugiau verstinių kalinių, kuriuos parduodavo juodojoje rinkoje.

A.Troickis prisimena, kad, laimei, paskutinis jo susidūrimas su J.Kobzonu vos nesibaigė jo žūtimi. 10-ojo dešimtmečio pradžioje Rusijos televizijos žvaigždė Leonidas Parfionovas filmavo laidų ciklą „Portretas fone“. Filmavimuose dalyvavo ir A.Troickis. Viena laida buvo skirta Rusijos estrados legendai Liudmilai Zykinai. Šios laidos metu A.Troickis rėžė: „Sovietinės estrados elitas buvo įdomiai pasiskirstęs darbus: Zykina, kaip tikros rusės moters tipažas, dainavo dainas apie gimtąją žemę, Rusiją, Volgą ir berželius, o Kobzonas, žydas, specializavosi atlikdamas „tarptautinius“ kūrinius apie Leniną, Komunistų partiją, komunizmą“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Artemijus Troickis

A.Troickis ironizuoja, kad pasakė teisybę, bet J.Kobzonas baisiai supyko. Ką jis buvo sumanęs, žurnalistas ir muzikos kritikas netikėtai sužinojo po kelių metų, kai, jai būdamas kultinio žurnalo „Playboy“ vyriausiasis redaktorius, surengė vakarėlį Maskvos restorane „Pekinas“. Ten A.Troickis susipažino su restoranu direktoriumi – stambiu pietietiškos išvaizdos vyriškiu.

Šis A.Troickiui atsivėrė, kad drauge su kitais žudikų komandos nariais tris paras laukė žurnalisto prie jo namų laiptinės, kol jų neatšaukė ir nenusiuntė vykdyti svarbesnių užduočių.

„O aš tuomet, beveik lavonas, visą šį laiką nerūpestingai šėliojau kitur. Fortūna man nusišypsojo ir mirktelėjo. „Aš labai džiaugiuosi, kad mes su jumis tuomet nesusitikome“, – nuoširdžiai pasakė jis man atsisveikindamas, stipriai paspaudęs ranką. Po kelerių metų jį patį nušovė. Beje, svarbiausia: Artūras, taip jį pavadinsiu, papasakojo man, kad užsakymą mane nužudyti gavo tiesiogiai iš Maskvos mafijos vadeivos Otario Kvantrišvilio, o tas nurodymą mane nužudyti gavo iš Josifo Kobzono. Su paaiškinimu – „už filmą apie Zykiną““, – rašo A.Troickis.

Jis primena, kad vėliau šią istoriją ne kartą pasakojo viešai ir net per televiziją, bet Rusijos teisėsauga niekada tuo nesusidomėjo.

J.Kobzonas mirė 2018 m. rugpjūčio 30 d., būdamas 80 metų. Jo mirties priežastis – paskutiniais mėnesiais smarkiai progresavęs prostatos vėžys, nuo kurio jis sėkmingai gydėsi nuo 2005 m.