Savaitgalį daugelis Lietuvos naujienų portalų pasidalijo žinute, kad O.Gazmanovas vienos Rusijos televizijos eteryje pareiškė, kad Rusija atidavė Klaipėdą Lietuvai, ir piktinosi Baltijos valstybių politika Maskvos atžvilgiu.
Laidos iškarpa įdėta „Ukraina 365“ kanale socialiniame tinkle „Telegram“.
Tokia frazė tikrai nuskambėjo taip pat Kremlių palaikančio Boriso Korčevnikovo vedamoje laidoje „Sudba čeloveka“ (liet. „Žmogaus likimas“.
B.Korčevnikovas taip pat yra propagandą nuolat platinančio rusiško naujienų portalo „Spas“ direktorius.
Grūmojo per karo metines
O.Gazmanovas laidoje dalyvavo ne pirmą kartą, o pastaruoju metu viešumoje paplitusi jo frazė apie bausmes Baltijos šalims buvo ištarta šių metų vasario pradžioje.
Laidos metu O.Gazmanovas kartojo rusų propagandos nuolat brukamas klišes – kad dėl karo kalta pati Ukraina, kuri engė rusus Donbase.
Dar buvo aiškinama, kad prieš Rusiją kariauja susivieniję visi Vakarai, demonstruojamos jo koncertų Ukrainoje ištraukos.
Vienas iš klausimų nuo pat karinių veiksmų pradžios keliamų Kremliaus advokatui O.Gazmanovui – dėl ko jo sūnus neprisijungė prie šauktinių gretų. Tačiau muzikantas puolė tvirtinti, kad jo sūnus Rodionas Gazmanovas esą „ne kartą vyko į Donbasą“, tačiau tik koncentruoti.
O.Gazmanovas ragino Rusijos visuomenę „pamiršti išdavikus“, nes šiems esą neatleis iš fronto grįžę kariai.
Laidos vedėjas B.Korčevnikovas ėmė klausinėti O.Gazmanovą apie „jo gimtąją Kaliningrado sritį“. Tuo metu dainininkas ir pratrūko.
„Mano draugai, kurie liko Kaliningrade, jie apie tai nieko nekalba, jie nesako, kad kyla pavojus, jog juos atplėš. (...).
Kas dėl Kaliningrado, viskas priklauso nuo to, kaip pasibaigs „specialioji karinė operacija“. O mes tą padarysim.
Mes būtinai laimėsime ir man nekyla abejonių, kad tuomet visa Pribaltika vėl bus su Rusija, arba mes išvalysime tą koridorių, kur jie užkirto priėjimą prie mūsų regiono“, – piktinosi O.Gazmanovas.
Propagandinis triukas
O.Gazmanovas greičiausiai kalba apie tam tikrų prekių tranzito per Lietuvą ribojimus, įvestus praėjusių metų vasarą. Tačiau tai toli gražu nebuvo blokada, o tokiu terminu šį sankcijų veiksmą vadino tik Kremliaus propagandininkai.
Dėl Europos Sąjungos sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį negali būti pervežamos kai kurios prekės.
Tokį Lietuvos sprendimą Vladimiro Putino propaganda vadina blokada.
Vienas pirmųjų Rusijos Federacijos pareigūnų, viešai pavartojusių šį terminą, buvo Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
Tranzito apribojimus jis pavadino transporto blokada ir pagrasino atsaku, kuris esą rimtai paveiks Lietuvos žmones.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Lietuvos veiksmus taip pat pavadino blokados elementu.
Netrukus po aukščiausiųjų Kremliaus pareigūnų pasisakymų frazę „Kaliningrado blokada“ pasigavo ir visa provyriausybinė Rusijos žiniasklaida.
Sąskambis su Antrojo pasaulinio karo metais vykdyta Leningrado blokada neatsitiktinis – Rusijos žiūrovui norima sukelti asociacijas su vokiečių nacistų nusikaltimais.
-
Klaipėdoje minimas krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis
-
Istorikas: be Klaipėdos krašto prijungimo Lietuvos, kaip valstybės, galėjo nelikti
-
G.Nausėda: dėl Klaipėdos krašto turime dėkoti sukilėliams, valstybės vadovų įžvalgumui
-
Klaipėdos sukilimo vado J.Budrio grafinas perduotas muziejui
-
Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimui išleistas pašto ženklas
-
Klaipėdos krašto gubernatoriaus J.Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikai į Lietuvą grįš rudenį
Klaipėdos krašto nedovanojo
Toliau laidoje B.Korčevnikovas klausia O.Gazmanovo, ar, jo nuomone, visos trys Baltijos šalys – Lietuva Latvija ir Estija – po pasibaigusios „specialiosios operacijos“ turėtų atitekti Rusijai.
„Mums nereikalinga (ta Pribaltika), tačiau kodėl jie neleidžia mūsų į mūsų pačių namus?
Mes jiems atidavėme Klaipėdą. Jie neturėjo išėjimo į Baltijos jūrą. (...) Atidavėme pusę Kuršių nerijos. Mes visa tai jiems atidavėme, o kaip jie elgiasi po to? Kaip galima jų nenubausti? Reikia. Reikia sudėti taškus ant „i“, – piktinosi atlikėjas.
Apie tai, kad Klaipėdą rusai esą padovanojo Lietuvai, o tai reiškia, kad dovaną bet kada gali ir atsiimti, jau nuo seno kalba prorusiškos dezinformacijos skleidėjai.
Formuojamo mito esmė paprasta: Klaipėdą Lietuvai neva padovanojo sovietų lyderis Josifas Stalinas, kurio pavyzdžiu 1954 m. pasekė Nikita Chruščiovas, dovanojęs Krymą Ukrainai.
Gąsdinama, esą jei Lietuva ir toliau taip aktyviai padės Ukrainai, rusai gali užsimanyti „atsiimti“ dovaną, kaip 2014 metais „susigrąžino“ Krymą.
Anuomet pasirodė įvairių Rusijos istorikų, saviveiklininkų ar net nusikaltėlių, tokių, kaip Sausio 13-osios byloje nuteistas Valerijus Ivanovas, straipsnių, kuriuose konstruojama aiški mintis: Vilnius ir Klaipėda Lietuvai nepriklauso.
Nuo pat miesto įkūrimo 1252-aisiais Klaipėda daugelį šimtmečių buvo žinoma Mėmelio pavadinimu ir Lietuvai atiteko tik po 1923 m., kai lietuviai ginklu perėmė šio miesto kontrolę iš laikinai uostamiestį bei Klaipėdos kraštą administravusių prancūzų.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje” rašo, kad vienas iš būdų sustiprinti „lietuvybės“ pozicijas buvo lituanizuoti toponimiką arba pakeisti reikšmes.
Tad vietos lietuviai jau 1923 m. kovą ėmė spausti Klaipėdos krašto direktoriją, kad ši oficialiai patvirtintų („grąžintų“) lietuviškus toponimus.
1923 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos krašto direktorija galiausiai patvirtino galutinius lietuviškus kaimų, miestelių ir Klaipėdos miesto dalių pavadinimus, vėliau daryti tik pavieniai pakeitimai.
Iki 1939 m. Klaipėdos krašte šie pavadinimai laikyti oficialiais, o rašant vietovardžius kartu lietuvių ir vokiečių kalbomis (ant kelio ženklų ir pan.), pirmenybė turėjo būti teikiama lietuvių kalba rašomiems toponimams.
Plačiau apie tai rašo Klaipėdos naujienų portalas „Atvira Klaipėda”, remiantis pirmųjų pokario metų Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) dokumentais, saugomais Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Vokietijoje iškilus Adolfui Hitleriui naciai 1939 m. kovą Lietuvai įteikė ultimatumą ir galiausiai perėmė Klaipėdos krašto kontrolę. Kilus karui tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, pastarosios armija prie Klaipėdos priartėjo 1944-ųjų spalį, bet miesto užimti nesugebėjo.
Sovietai į Klaipėdos kraštą įžengė tik 1945 m. sausio 28 d., bet neturėjo jokio teisinio pagrindo jame pasilikti.
Juridinis Klaipėdos krašto priklausomybės pagrindas yra 1923 ir 1924 m. Ambasadorių konferencijos spendimai, kuriais 1924-aisiais Klaipėdos kraštas buvo perduotas valdyti Lietuvai.
Kitokių tarptautinių teisės aktų, bylojančių apie kieno nors teises į Klaipėdą, nėra.
Dabar naujai interpretuojantys Klaipėdos likimą propagandininkai „pamiršta“ paminėti Ribentropo–Molotovo paktą, kurį pats V. Putinas pavadino „juridiškai negaliojančiu“.
Lietuvos Konstitucijos įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.
15min išvada: Melas. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuva yra nedaloma, Rusija neturi jokių teisių į mūsų šalies teritorines pretenzijas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
