Bulgarijos prezidentu tapo socialistas Rumenas Radevas, neslepiantis žymiai švelnesnio požiūrio į Kremliaus veiksmus. Prabilta, kad bus atnaujinti bendri energetiniai projektai, o centro dešinės skirtas premjeras Boyko Borisovas palieka savo postą.
Pirmą kartą prezidento rinkimuose balsavę Moldovos piliečiai pasirinko šalies lyderiu buvusį komunistų partijos atstovą Igorį Dodoną, žadantį atgaivinti tampresnius ryšius su Rusija.
Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas pripažino, kad prorusiškų jėgų plėtra ir pergalės yra akivaizdžios.
„Teigti, kad po šių rinkimų valstybės pakeis kursą, pagrindo nėra, bet šios žinios neramina, nes Rusija turi vis daugiau sąjungininkų, kurie teigia, kad reikia normalizuoti santykius, atsisakyti sankcijų“, – pastebėjo V.Keršanskas, pabrėždamas, kad tokios retorikos fone laimi ne tik prorusiškos jėgos, bet ir Kremlius.
V.Keršansko teigimu, Moldovos rinkimuose I.Dodono pergalę lėmė proeuropietiškų jėgų įsitraukimas į korupcijos skandalą – milijardo dolerių pradanginimą iš valstybės biudžeto.
„Korupcija buvo tema numeris vienas. Ši tema buvo eskaluojama ir prorusiškos žiniasklaidos, ir vystėsi natūraliai, nes pradingęs milijardas buvo siejamas su proeuropietiškais politikais“, – sakė jis.
„Jėgos, kurios laikė save proeuropietiškomis, vidaus politikoje žaidė pagal tas pačias senas taisykles, nesilaikė vakarietiškų standartų: skaidrumo, atvirumo“, – teigė V.Keršanskas, aiškindamas Moldovos rinkėjų nusivylimo priežastis.
Viltys – parlamento rinkimuose
„Reikalinga stipri tarppartinė diplomatija. Nepaisant pralaimėjimo, Maia Sandu (I.Dodono oponentė Moldovos prezidento rinkimuose) turi milžinišką potencialą. Esminiai rinkimai vyks 2018 metais, kai bus renkamas parlamentas. Jei prorusiškos jėgos laimės ir ten, tada tikrai galėsime kalbėti apie atsisveikinimą su Moldova. Moldovai turi būti aiškinama, kokios yra tos vakarietiškos vertybės, paneigiami mitai. Reikia stiprinti tas centro dešinės jėgas, kurios iškilo masinių protestų metu, kurios atribojo save nuo ankstesnių korumpuotų proeuropietiškų jėgų“, – dėstė V.Keršanskas, pabrėždamas, kad svarbiausia kova vyksta Rytų partnerystės šalyse.
Analitikas pasakojo, kad I.Dodonas iškilo kaip komunistų partijos lyderio Vladimiro Voronino bendražygis.
„Kai įvyko skilimas, atsiskyrė socialistai, jis tapo tos naujos jėgos veidu, kuri kalba ne apie aiškiai prorusiškus interesus, bet pabrėžė Moldovos ir jos gyventojų interesus. Moldova tiek ekonomiškai, tiek kitais saitais susisiejusi su Rusija, daugelis žmonių dirba ten. Bandoma balansuoti tas įtakas“, – kalbėjo jis.
„Dodonas atkartoja retoriką, kuri buvo naudota prieš dešimtmetį: vienintelis būdas išlaikyti Moldovos teritorinį vientisumą, pasak jo, tai federalizuoti ją. Tai reikštų atskalūniškų regionų Gagaūzijos, Padniestrės įtaką šalies geopolitinei krypčiai“, – situaciją analizavo V.Keršanskas.
„Kampanijos retorika rodo, kad Dodonas pasiryžęs tai daryti. Pamatysime, ką jis pasakys po pirmojo vizito į Rusiją. Manau, kad jis bus labiau linkstantis į Rytus. Jis bandys balansuoti, bet savo politine orientacija, kultūrine orientacija, mentaline orientacija jis aiškiai linksta link Maskvos“, – pridūrė jis.
Pavojinga sąjunga su „Vieningąja Rusija“
Kalbėdamas apie politinius pokyčius Estijoje, V.Keršanskas sutiko, kad tokios netikėtos permainos įvaizdžio prasme suduoda smūgį.
„Jei pasižiūrėsime didžiųjų portalų antraštes apie įvykius Estijoje, tai pamatysime, kad pagrindinė žinutė – prorusiška partija formuoja naują vyriausybę ir taps jos ašimi. Visgi, esmė yra – dėl ko vyksta šie pasikeitimai. Tai visų pirma nepasitenkinimas ekonomine politika, mokesčių reforma, buvusio premjero Taavio Roivo autoriteto trūkumas“, – pažymėjo jis.
„Prie pasikeitimų prisidėjo ir Centro partijos lyderių kaita. Buvęs lyderis pasitraukė ir jo vietą užėmęs Juris Ratas paskatino kalbas, kad su šiuo asmeniu galima sudaryti naują valdančiąją koaliciją. Partijos žada nekeisti Estijos geopolitinės krypties, laikytis visų įsipareigojimų Europos Sąjungai ir NATO. Kita vertus, ši partija vis dar turi susitarimą su Vladimiro Putino Vieningąja Rusija. Jie teigia, kad susitarimas yra įšaldytas, bet jie jo neatsisako. Jie kalba apie pragmatišką politiką su Rusija. Kai tų sąjungininkų Rusijos atgrasymo procese mažėja, tai skirtingi Baltijos valstybių signalai gali tapti itin nenaudingu ženklu“, – darė išvadą V.Keršanskas.
Nežinau, ar dar galima išspausti kokią didesnę grėsmę. Ji yra akivaizdi. Didesnė grėsmė būtų tik kariniai veiksmai, – pažymėjo jis.
Politologo manymu, Rusijos grėsmės faktorius vienijant poziciją jau neveikia. „Nežinau, ar dar galima išspausti kokią didesnę grėsmę. Ji yra akivaizdi. Didesnė grėsmė būtų tik kariniai veiksmai“, – pažymėjo jis.
„Turėtume daugiau kalbėti apie civilizacinį susidūrimą. Rusijos autoritarinė mąstysena plečiasi ir jei Vakarai nesusitelks, vykdys skirtingą politiką, nematys Rusijos minkštosios galios grėsmės, tai jie patys ir nukentės“, – sakė V.Keršanskas.
„Reikia diskutuoti dėl vertybinio pagrindo turinio, bet civilizacinis susidūrimas turėtų vienyti. Kol kas akivaizdu, kad Vakarai patys yra gana dideliame susiskaldyme ir, pirmiausia, patys sau turi atsakyti, kokios yra vertybės, kurios lems tolimesnę kryptį“, – pridūrė analitikas.
V.Putinas pasinaudojo galimybe
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, informacinio karo analitikas Nerijus Maliukevičius pažymėjo, kad prorusiškų politikų atėjimas į valdžią nesuteikia galimybės painioti priežasties su pasekme.
„Manau, kad kartais per daug galių suteikiama Kremliui. Vyksta globalesni procesai, kurie nulemia dabartinių rinkimų rezultatus. Putinas, šiuo atveju, tik pasinaudojo susidariusia galimybe“, – kalbėjo politologas.
„Rusijos prezidentas dar prieš daugiau nei dešimtį metų deklaravo, kad jo tikslas – sugriauti vienapoliarį pasaulį ir paversti jį multipoliariniu. Prisimenu tokią užsienio politikos laboratoriją, kurioje Kolerovas ir toks polittechnologas Pavlovskis, dėliojo būtent tokius Rusijos pagrindinius strateginius iššūkius. Galimybių langas atsidarė ir Putinas juo pasinaudojo“, – teigė N.Maliukevičius.
Jo manymu, palankią Rusijai situaciją sukūrė vakarietiško projekto patrauklumo menkimas, susidūrimas su švelniosios galios iššūkiu. Europos Sąjunga turėjo į savo orbitą įtraukti posovietinį regioną, bet viskas pasirodė ne taip lengva.
„Žmonėms Moldovoje šis projektas pasirodė ne toks ir patrauklus. Prisimenu nuostabą, kai buvo paskelbta apie Eurazijos sąjungą, apie Putino tam tikrų konservatyvių vertybių internacionalą. Atrodė, kad iš amžių glūdumos prikeliamas vertybinis pagrindas, požiūris į žmogaus teises negali būti patrauklus. Panašu, kad tai buvo strategiškai toliaregiškas žingsnis, kuris įžvelgė problemas Vakaruose“, – konstatavo N.Maliukevičius.
Simpatija be ideologijos
Paklaustas, ar ne pati Rusija kuria problemas Europoje, o vėliau jas ir sprendžia, politologas buvo skeptiškas.
„Tas manymas, kad visur yra Rusijos ranka, kartais apsunkina mūsų besivystančios situacijos suvokimą. Tai yra dvipusiškas procesas, kur atsivėrusiomis galimybėmis naudojasi Kremlius. Kairiųjų ir dešiniųjų radikalai Vakaruose atkartoja komunistinio internacionalo principus, tik čia jau ideologija visiškai kita. Kartais ir tos ideologijos nėra. Paprasčiausiai griaunamasis antisisteminis veikimas“, – sakė jis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad naujai išrinktas Moldovos lyderis Igoris Dodonas dalyvavo vadinamojo Šeimų kongreso veikloje. Šis kongresas deklaruoja labai konservatyvias vertybes ir yra artimas Rusijai. Ne taip seniai Gruzijoje jie rengė suvažiavimą“, – pasakojo politologas, kalbėdamas apie Kremliui ir prorusiškiems politikams bendrų vertybių sklaidą.
Didžiausias iššūkis – susilpnėjo europinė švelnioji galia, – pažymėjo N.Maliukevičius.
„Didžiausias iššūkis – susilpnėjo europinė, vakarietiška švelnioji galia ir tas vertybinis branduolys, kuris buvo traukos centras, jis patyrė iššūkių“, – pažymėjo N.Maliukevičius. „Tik reiktų turėti galvoje, tie Bulgarijos, Moldovos prezidentų postai, jie nėra tapatūs Amerikos prezidento galioms, jie nesuteikia kažkokių išskirtinių galimybių“, – ramino jis.
D.Trumpo pergalę Rusija švenčia per anksti
Politologo teigimu, Donaldo Trumpo pergalės šventimas Rusijoje yra ankstyvas, nes respublikono prezidentinė programa vis dar yra paslaptis, o jo sprendimai labai dažnai keisdavosi jau ir rinkimų kampanijos metu.
„Mūsų baimė suprantama, nes kol Amerikai jų buvimas Baltijos šalyse tėra užsienio politikos detalė, o mums tai yra esminis saugumo iššūkis, todėl reaguojame labai jautriai“, – kalbėdamas apie galimas JAV abejingumo regione grėsmes sakė N.Maliukevičius.
„Kaip JAV prezidento rinkimų metu, kai kuriems, įskaitant ir mane, rezultatas atrodė daugmaž aiškus, taip dabar ta baimė dėl švelnios pozicijos gali pateikti netikėtų rezultatų“, – optimistiškai teigė jis.
Paklaustas apie pasitikėjimo vakarietiškomis vertybėmis, Europos Sąjungos veikla susigrąžinimą, N.Maliukevičius teigė, kad tam reikia įtraukti žmones į demokratinius procesus, parodyti, kad sprendimai išties priklauso nuo jų.
„Akivaizdu, kad visuomenė nori būti įtraukta į sprendimų priėmimo procesą, jaustis tikrais dalyviais. Atskirtis – didžiulis iššūkis. Dabar ne vien demokratai Amerikoje galvoja, kaip pasiekti tuos rinkėjus, kuriuos pasiėmė Trumpas. Tokie patys procesai vyksta Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur artėja rinkimai. Tokie patys procesai turėtų vykti ir pas mus“, – teigė jis.
„Regione matome daug antisisteminio nepasitenkinimo, politinės jėgos pasinaudoja ta atskirtimi, ateina radikalios ir populistinės jėgos. Galima klijuoti etiketes, bet jie tiesiog naudojasi galimybe“, – konstatavo politologas.
„Tai yra ne formos, o turinio iššūkis“, – pridūrė jis. „Jokio stebuklingo recepto nematau, išskyrus demokratijos procesų gilinimo, žmonių įtraukimo, ko daugelis visuomenių ir reikalauja“, – pabrėžė N.Maliukevičius.
