Vien žinią, kad vėliau sausį Azerbaidžane turėtų susitikti NATO ir JAV pajėgų Europoje vadas (SACEUR) generolas Curtisas Scaparrotti bei Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, galima vertinti kaip Rusijos izoliavimo politikos pabaigą.
Tokią strategiją buvo pasirinkusi buvusio Amerikos prezidento Baracko Obamos administracija, kuri komunikacijos su Kremliumi kanalus įšaldė, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir sukurstė karą Donbase.
Dabar D.Trumpo administracija keičia poziciją, nors Pentagono ir Valstybės departamento pareigūnai į pokalbius su kolegomis Rusijoje ruošiasi kaip tik tokiu metu, kai specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus pradeda mesti šešėlį ant paties D.Trumpo aplinkos.
Susitikimai planuojami nepaisant, o galbūt kaip tik dėl to, kad D.Trumpo administracija nutarė pritarti prieštankinių raketų „Javelin“ perdavimui Ukrainai, Donbase kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais.
Svarbių susitikimų serija
„Tai yra normalaus diplomatijos kurso dalis. Neturėtų būti nuostabu, kad yra daug reikalų, kuriuos mums reikia aptarti su Rusija“, – teigė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert.
Reikalų iš tiesų daug. Vėliau sausį Azerbaidžano sostinėje Baku susitiks JAV ir NATO karinių pajėgų Europos vadas generolas C.Scaparrotti bei Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas V.Gerasimovas.
Taip pat planuojamas vieno svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjų, už Donbasą atsakingo Vladislavo Surkovo ir JAV specialiojo pasiuntinio Ukrainai Kurto Volkerio susitikimas.
Įsisenėjusias problemas Vašingtono ir Maskvos santykiuose su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu aptars trečiasis pagal rangą Valstybės departamento pareigūnas Tomas Shannonas.
Be to, planuojamos diskusijos, siejamos su Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi (INF). JAV tvirtina, kad Rusija pažeidė šią dar Šaltojo karo metais pasirašytą sutartį.
„Reikalingi pokalbiai“
B.Obamos administracija po Krymo aneksijos buvo uždraudusi NATO pajėgų Europoje vado ir Rusijos pajėgų vadovo V.Gerasimovo susitikimus. Antai buvęs SACEUR, generolas Philipas Breedlove'as, postą užėmęs 2013–2016 metais, su V.Gerasimovu taip ir nesusitiko.
Dabar ir buvę, ir dabartiniai JAV diplomatai teigia, kad dažnesni dvišaliai kontaktai su Rusija tiesiog būtini.
Tokia Rusijos izoliavimo kampanija siekta parodyti, kad Maskvai negalima karine jėga keisti Europos šalių sienų. Tačiau dabar ir buvę, ir dabartiniai JAV diplomatai teigia, kad dažnesni dvišaliai kontaktai tiesiog būtini.
„Man buvo uždrausta megzti kontaktą, – apie B.Obamos komandos inicijuotą JAV santykių su Rusija įšaldymą „BuzzFeed News“ pasakojo generolas Ph.Breedlove'as. – Tačiau dabar, svarstant apie galimus susitikimus, yra daugiau pliusų nei minusių.
Šiuo metu turime nulį pasitikėjimo ir nulį ryšių. Mums reikalingi reikšmingi pokalbiai.“
Visa krūva dvišalių susitikimų įvyks kaip tik tokiu metu, kai Kremliuje jaučiama neviltis dėl to, kad D.Trumpo pergalė prezidento rinkimuose neišvirto į šiltesnius JAV ir Rusijos santykius.
Kongresas dar pernai vasarą apribojo D.Trumpo galimybes panaikinti JAV sankcijas Rusijai, o gruodį JAV prezidentas pritarė amerikietiškų prieštankinių raketų „Javelin“ perdavimui Ukrainai. Dėl šio žingsnio ypač siunta Maskva.
Diplomatinis atšilimas?
JAV sąjungininkai Europoje, ir taip dažnai sunkiai suprantantys, kokius sprendimus priima D.Trumpo administracija, „BuzzFeed News“ šaltinių teigimu, per praėjusius metus vis labiau nuogąstavo dėl Vašingtono ir Maskvos santykių trajektorijos.
„Į 2017-uosius įžengėme nuogąstaudami dėl vadinamojo „didžiojo susitarimo“. O metai baigėsi JAV ir Rusijos santykiams vis dar būnant tokiems pat trapiems“, – portalui teigė vienos Europos šalies diplomatas.
V.Nuland: „Šių kanalų išlaikymas ypač svarbus, nes santykiai lyderių lygmenyje yra neprognozuojami.“
Victoria Nuland, buvusi B.Obamos administracijos pareigūnė, kuri buvo atsakinga už Rusijos izoliavimo politikos įgyvendinimą, dabar irgi sako, kad remia diplomatinį atšilimą.
„Šių kanalų išlaikymas ypač svarbus, nes santykiai lyderių lygmenyje yra neprognozuojami“, – teigė V.Nuland.
Diplomatės teigimu, C.Scaparrotti pozicijos „unikalios“ tam, kad būtų išreikštas JAV susirūpinimas Rusijos „kariniais veiksmais Ukrainoje, INF sutarties pažeidimais, aktyviosiomis priemonėmis siekiant pakenkti transatlantinėms demokratijoms“.
Tiesa, vienas NATO pareigūnas kol kas nė nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad C.Scaparrotti ir V.Gerasimovo susitikimas Azerbaidžane apskritai įvyks. Vis dėlto abu generolai jau kalbėjosi telefonu ir „parodė abipusį norą išlaikyti karines komunikacines linijas“.
JAV turi sąlygas
Rusija jau kuris laikas stengiasi nutraukti šalies tarptautinę diplomatinę izoliaciją. Pernai kovą Maskva išsiuntė Vašingtonui ambicingą pasiūlymą „visiškai normalizuoti“ dvišalius santykius „karinėje, diplomatinėje ir žvalgybos srityse“.
Kai JAV atmetė tokį pasiūlymą, Rusija pateikė dar vieną idėją – dėl nesikišimo į viena kitos reikalus. Vašingtono atsakymas ir vėl buvo neigiamas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija tuomet paskelbė seriją piktų pranešimų.
„Mūsų pasiūlymų atmetimą laikome įrodymu, kad kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus buvo toli nuo tiesos“, – gruodžio pabaigoje skelbė ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Anot JAV valstybės departamento atstovės H.Nauert, Amerikos pareigūnai į diskusijas su Rusija 2018-aisiais leisis turėdami aiškius tikslus.
„Esame labai aiškiai pasakę, kad sveikintume geresnius santykius su Rusija. Bet tam reikia pokyčių – kad Rusija būtų konstruktyvi transatlantinės bendruomenės kaimynė ir partnerė, kad ji gerbtų Ukrainos suverenumą, kad nebandytų pakenkti mūsų sąjungininkams“, – paaiškino H.Nauert.
Paskutinį kartą SACEUR ir Rusijos pajėgų generalinio štabo vadas buvo susitikę maždaug prieš penkerius metus. Tąsyk akis į akį bendravo JAV admirolas Jamesas Stavridis ir Rusijos generolas Nikolajus Makarovas, kurį pareigose netrukus pakeitė V.Gerasimovas.
„Nors sutikome ne dėl visko, sugebėjome pagilinti bendradarbiavimą kovoje su piratavimu, terorizmu ir prekyba narkotikais“, – dabar sako J.Stavridis.
