Šalies prezidento rinkimai vyks kitų metų kovą, ir 41 metų A.Navalnas yra pareiškęs, kad sieks juose varžytis su dabartiniu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
2017-ųjų vasarį šalies teismas nuteisė opozicijos veikėją lygtine penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pripažinus jo kaltę dėl įmonės „Kirovles“ lėšų pasisavinimo.
Nors A.Navalnas ir jo šalininkai aiškina, kad ši byla buvo politiškai motyvuota, pareigūnai tvirtina, kad dėl teistumo jis neatitinka reikalavimų kandidatuoti į Rusijos prezidentus.
Kirovo Lenino rajono teismas 2013 metų liepą jau buvo pripažinęs A.Navalną kaltu byloje dėl turto grobstymo iš valstybinės įmonės „Kirovles“.
A.Navalno advokatai apskundė Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl jo teisės į sąžiningą teismą pažeidimą. 2016 metų vasarį EŽTT pripažino, kad Rusija pažeidė A.Navalno teises.
Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova sakė, kad A.Navalno pavardė rinkimų biuletenyje galės būti įrašyta tik tada, kai išnyks jo teistumas – „po 2028-ųjų“.
E.Pamfilova: „Jam visas gyvenimas prieš akis.“
Per Juodosios jūros kurorte Sočyje surengtą forumą ji sakė, kad A.Navalnas galės kandidatuoti maždaug po 10 metų ir penkių mėnesių.
„Jam visas gyvenimas prieš akis“, – E.Pamfilovą citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Taigi, jis turėtų veikti nuo tada. Ir sėkmės jam!“ – pridūrė ji ir pavadino opozicijos lyderį „jaunu ir daug žadančiu politiku“.
65 metų V.Putinas pirmą kartą Rusijos prezidentu tapo 2000-aisiais. Manoma, kad kovą jis bus išrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai.
A.Navalnas visus jam metamus kaltinimus neigia ir tvirtina, kad pareigūnai nori pakenkti jo politinei karjerai.
Spalio pradžioje Rusijos teismas skyrė jam 20 parų arešto už nesankcionuoto protesto organizavimą.
Jeilio universitete išsilavinimą įgijęs teisininkas A.Navalnas buvo sulaikytas ir anksčiau šiemet: dėl kovo 26-ąją ir birželio 12-ąją organizuotų nesankcionuotų protestų Maskvoje jam teko praleisti areštinėje atitinkamai 15 ir 25 dienas.
2013 metais jis kovojo dėl Maskvos mero posto. Jis surengė vakarietišką rinkimų kampaniją ir žadėjo išnaikinti korupciją. Vis dėlto rinkimuose jis liko antras, o meru buvo perrinktas Kremliui ištikimas Sergejus Sobjaninas.
