„Agresyvi Putino politika ir jo pradėtas karas iš esmės yra ilgamečio Vakarų lyderių nuolaidžiavimo Rusijos diktatūrai rezultatas“, – pareiškė 40-metis Kremliaus kritikas.
Jis pabrėžė, kad Vakarai daugelį metų buvo užmerkę akis į Kremliaus represijas, siekdami ekonominės naudos.
„Taip, po 2022 m. vasario 24 d. Vakarai patyrė tikrą šoką ir ėmė keisti savo politiką Kremliaus atžvilgiu. JAV ir ES suprato: jei rimtai nesipriešinsime agresijai, V.Putinas atkąs tokį didelį Europos gabalą, kokį tik galės praryti. Jei nesustabdysime jo Ukrainoje, jis nueis iki pat Baltijos šalių ir Varšuvos. Gerai, kad Vakarai pagaliau suprato šios grėsmės rimtumą. Jei ši tvirta pozicija ilgainiui užleistų vietą santykių perkrovimui, tuomet naujas karas Europoje, dar didesnis ir destruktyvesnis, būtų neišvengiamas“, – teigė jis.
Paklaustas, ar Kremlius dar gali laimėti karą, I.Jašinas atsakė, kad pirminiai Putino planai dėl šio karo nebeatrodo realūs.
„Užimti didžiąją Ukrainos dalį, ginklu pakeisti valdžią Kyjive ir V.Zelenskį Kremliaus marionete yra neįmanoma. Kremlius neteisingai apskaičiavo, prarado strateginę iniciatyvą, o karo baigtis daugiausia priklauso nuo Ukrainos kariuomenės vadovybės sėkmės organizuojant vasaros kontrpuolimą.
Akivaizdu, kad V.Putino planas yra išlaikyti jau užimtų teritorijų kontrolę, įskaitant sausumos koridorių į Krymą palei Azovo jūrą. Jis pasitelks propagandą ir manipuliacijas, kad šiuos užkariavimus Rusijos visuomenei pateiktų kaip karinę pergalę. Ar jam pavyks? Abejoju. Tarp radikaliausių jo šalininkų, kurie iš pradžių karštai rėmė įsiveržimą į Ukrainą, pastebimai auga susierzinimas V.Putinu“, – teigė jis.
I.Jašinas taip pat pakomentavo praėjusį mėnesį įvykusį samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištą.
Opozicionieriaus teigimu, šis atvejis išryškino jėgos struktūrų dominuojamo valdymo sistemos pažeidžiamumą.
„Dėl įvairių priežasčių V.Putinas sąmoningai atsisakė valstybės smurto monopolio, dalį galių perduodamas privačioms kariuomenėms, iš kurių didžiausia yra „Wagner“. Ši sistema grindžiama tik asmenine visų šių silovikų ištikimybe Putinui. Kai tik šis lojalumas susilpnėjo, sistema ėmė trūkinėti per siūles“, – rašo I.Jašinas.
Pasak jo, V.Putinas susvyravo, ir visi pamatė, jog jis bijo ryžtingų veiksmų, susijusių su realia jėga.
„Visa tai silpnina V.Putino galią ir motyvuoja elitą ieškoti alternatyvos dabartiniam Kremliaus šeimininkui“, – kalbėjo I.Jašinas.
I.Jašiną Vladimirui Putinui pavaldūs teismai nuteisė aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausme. Jis pripažintas kaltu dėl „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.
Kai karą Ukrainoje pradėjęs Kremlius ėmėsi represijomis slopinti opozicijos balsus, I.Jašinas liko šalyje, tačiau netrukus buvo suimtas.
Opozicijos politikas buvo teisiamas dėl vienos „YouTube“ transliacijos, kurios metu jis kalbėjo apie civilių žudymą netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė šiame Ukrainos miestelyje įvykdė karo nusikaltimų.
Dabar Rusijoje nepriklausoma žiniasklaida uždaryta, o pagrindiniai opozicijos veikėjai atsidūrė už grotų arba paliko šalį.
Kalbėdamas teisme I.Jašinas sakė, kad buvo pasodintas už grotų dėl to, kad kalbėjo tiesą apie Maskvos veiksmus Ukrainoje ir Rusijoje.
„Man paskelbtas nuosprendis neįtikėtinas: aštuoneri su puse metų už 20 minučių kalbą internete“, – sakė jis.
„Kalėjime sutikau žudikų, prievartautojų ir plėšikų, kurie už savo nusikaltimus gavo mažesnes bausmes“, – pridūrė jis.
I.Jašinas sakė, kad anksčiau ar vėliau, jo žodžiais, vagys ir žudikai bus nušalinti nuo valdžios, o jis pats bus tarp tų, kurie kurs naują Rusiją.
