Kremliaus paranoja dėl šnipų Rusijos mokslininkus verčia drebėti dėl savo gyvybės

Kol kai kurie mokslininkai laukia teismo, kiti jau yra pernelyg įbauginti areštų, kad galėtų atlikti reikšmingus mokslinius tyrimus, rašo WSJ. „Siekdama išlaikyti karinių tyrimų paslaptį, valdžia iš tikrųjų žudo civilinį mokslą“, – sakė Jaroslavas Kudriavcevas, kuris dabar gyvena ir dirba Prancūzijoje.

Represijų banga iš tiesų turėjo didelį poveikį mokslininkams, sutinka advokatas Jevgenijus Smirnovas, dirbęs su keliomis valstybės išdavystės bylomis. Pasak jo, baudžiamosios bylos prieš fizikus galėjo sukelti baimę kalbėti tarptautinėse konferencijose, bendrauti su užsieniečiais ir toliau dalyvauti fundamentiniuose tyrimuose hipergarsinio mokslo srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas (kelionės į užsienį ir bendri straipsniai su užsienio kolegomis) buvo priežastis persekioti mokslininkus, priminė J.Smirnovas.

Bet koks straipsnis gali tapti pretekstu apkaltinti valstybės išdavyste, sakoma laiške, kuriuo palaikomi trys Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Teorinės ir taikomosios mechanikos instituto mokslininkai, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos. „Tai, už ką šiandien esame apdovanoti ir rodome pavyzdį kitiems, rytoj tampa baudžiamojo persekiojimo priežastimi“, – sakoma kreipimesi, kuris buvo paviešintas 2023 m. gegužę, bet vėliau ištrintas.

Didėjantis baudžiamųjų bylų prieš fizikus skaičius rodo didėjančią Kremliaus paranoją, nes jis bando apsaugoti Rusijos hipergarsinius pasiekimus, rašo WSJ. Leidinys fizikų areštus lygina su represijomis prieš Sergejų Koroliovą, jo kolegą, raketų inžinierių Valentiną Glušką ir lėktuvų konstruktorių Aleksejų Tupolevą praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje.

Kita vertus, pasak kai kurių WSJ apklaustų mokslininkų, baudžiamosios bylos, iškeltos fizikams, padeda Kremliui sustiprinti pasakojimą, kad Rusija pasiekė didelį technologinį pranašumą hipergarsinių tyrimų srityje. Jie teigė, kad susidorojimas yra teatrališkas. Rusijos saugumo tarnybos vykdo susidorojimą iš dalies „norėdamos įtikinti save ir V.Putiną, kad Rusija tikrai turi pažangių mokslo pasiekimų ir kad šnipai iš viso pasaulio bando juos pavogti“, sako J.Smirnovas.

Hipergarsinės raketos yra vienas mėgstamiausių Vladimiro Putino projektų. Po 2018 m. V.Putino kreipimosi į Federalinį Susirinkimą prasidėjo represijų banga prieš fizikus, dalyvaujančius kuriant tokius ginklus. Tuomet jis parodė animacinį siužetą, kurioje raketos krenta ant Floridos. V.Putinas sakė, kad hipergarsiniai ginklai gali įveikti JAV priešraketinę gynybą, tačiau jau 2023 m. gegužę JAV priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, kuri nėra pati pažangiausia, numušė hipergarsinę raketą „Kinžal“ virš Kyjivo.

Nuo represijų prieš fizikus pradžios teisėsauga iškėlė baudžiamąsias bylas 12 mokslininkų, iš kurių šeši buvo sulaikyti prasidėjus karui Ukrainoje.

Viktoras Kudriavcevas buvo apkaltintas valstybės išdavyste už tai, kad perdavė dokumentus apie hipergarsinius ginklus von Karmano skysčių dinamikos institutui Belgijoje, su kuriuo bendradarbiavo vykdydamas tarptautinį mokslinių tyrimų projektą. V.Kudriavcevas buvo paleistas iš kardomojo kalinimo centro, kai jam buvo diagnozuota pažengusi vėžio forma. 2020 m. rugpjūtį jo byla buvo sustabdyta, o 2021 m. balandį mokslininkas mirė.