Ekspertai prognozuoja, kad netrukus medikai neturės kuo gydyti onkologinių ligonių, jei dėl Rusijos ekonomiką ištikusios krizės pasitrauks vaistus nuo vėžio importuojantys tiekėjai.
„Judėjimo prieš vėžį“ kreipimosi į V.Putiną autoriai teigia, kad jei taip atsitiktų, onkologinėmis ligomis sergančių žmonių laukia „fatališkos pasekmės“.
Judėjimo narių nuomone, valdžios institucijos turi skubiai parengti valstybinę gyventojų aprūpinimo vaistais programą, praneša laikraštis „Kommersant“. Tuo tarpu Dūmos sveikatos apsaugos komitetas paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti informaciją apie planus, skirtus kovai su vėžiu 2015 metais.
Anksčiau buvo pranešta, kad rusų onkologai neatmeta galimybės krizės metu pereiti prie alternatyvių vėžio gydymo metodų. Atsižvelgiant į tai, kad onkologinės ligos yra sudėtingos ir sunkiai išgydomos, tokios naujovės gali kainuoti tūkstančius gyvybių.
Prieš keletą dienų vaistų kainų kilimo problema buvo oficialiai pripažinta vyriausybės – premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad vaistų kainos, anot ekspertų, padidės dar 20 proc.
Laiške V.Putinui, kurio tekstas pateikiamas laikraštyje „Komersant“, rašoma: „Šiuo metu yra pavojus, kad iš valstybinių pirkimų rinkos pasitrauks užsienio tiekėjai, kurių netenkins siūlomos pirkimų sąlygos ir fiksuotos kainos. Be to, vaistams pirkti skiriama per mažai lėšų.“ Toliau laiške rašoma: „Daugumai pacientų tai reiškia negrįžtamą sveikatos pablogėjimą ar net fatališkas pasekmes“.
Kreipimosi autorių nuomone, išvengti katastrofos valdžia gali, jei neatidėliodama priims aprūpinimo vaistais programą federaliniams ir regioniniams išmokų gavėjams. Iki praėjusių metų pabaigos 64 Rusijos regionuose veikė penkerių metų federalinė nacionalinė onkologijos programa. Programai buvo išleista 47 mlrd. Rusijos rublių: daugiausiai vaistams ir medicinos įrangai įsigyti. Tačiau 2014 lapkričio mėn. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog programa uždaroma.
Daugumai pacientų tai reiškia negrįžtamą sveikatos pablogėjimą ar net fatališkas pasekmes.
„Medportal.ru“ duomenimis, per penkerius metus šios programos dėka buvo diagnozuota nemažai onkologinių susirgimų. Dabar Rusijos onkologijos centro apskaitoje yra registruoti beveik trys milijonai pacientų. Tačiau dabar, pasibaigus šiai programai, „bus vakuumas“, sakė Blochino onkologinių ligų centro mokslinio darbo vadovo pavaduotojas Sergejus Tiuliandinas.
Pasak ekspertų, net tokio masto programa negalėjo išspręsti susikaupusių problemų, nes šaliai stinga ilgalaikių priemonių šioje srityje. Po valstybinės programos uždarymo, klausimas dėl naujos srities vystymo nebuvo išspręstas.
Onkologai abejoja, kad pagalba pacientams išliks tokia pat, kokia buvo iki šiol. Pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, vienas kursas, gydant užsienietiškais preparatais, gali kainuoti 1,5 mln. Rusijos rublių.
Nuo šių metų pradžios Rusijos sveikatos apsauga perėjo prie finansavimo tik iš vieno šaltinio – Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pasak gydytojų, dėl to vien tik Maskvoje sveikatos apsaugai trūks 22 mlrd. rublių.
Didžiausia problema – vėžiu sergančių pacientų aprūpinimas vaistais. Rusijos onkologų asociacijos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Borisovas laikraščiui „Kommersant“, sakė, kad daugiau nei 80 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skundų susiję su vaistais. Forumo „Judėjimas prieš vėžį“ metu buvo pristatyta metinė „Baltoji knyga“, kurioje fiksuojami visi atvejai, kai pacientai negauna priešnavikinių vaistų.
Pasak D.Borisovo, nors per pastaruosius dešimt metų onkologinių ligų gydymo finansavimas išaugo daugiau nei dešimt kartų, to nepakanka – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams valdžia kasmet turėtų skirti mažiausiai 435 mlrd. rublių.
Vyriausybės priimtoje antikrizinėje programoje dėl vaistų rinkos apsaugos, numatyta skirti 16 mlrd. rublių: kainų indeksacijai ir papildomų vaistų įsigijimui, tačiau programoje atskirai nieko nėra pasakyta apie onkologiją.
Vertė Aistė Mackevičiūtė
