Autokratinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tvirtino, kad R.Protasevičius kariavo Rytų Ukrainoje, Kijevo pajėgų pusėje.
„Tegu dabar daugybė gynėjų iš Vakarų atsako į šį klausimą: kokioms specialiosioms tarnyboms šis žmogus dirbo? <...> Kas jam mokėjo už dalyvavimą kare Donbase? <...>
Jo, kaip samdinio, patirtis yra didelė. Niekšas, kuris žudė žmones pietryčių Ukrainoje. Šie faktai žinomi ne tik pas mus ir broliškoje Rusijoje, bet ir visame pasaulyje“, – apie R.Protasevičių kalbėjo Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, Kremliaus propagandos kanalai jau vykdo diskreditavimo kampaniją.
„Kaip „Boeing“ numušimo atveju buvo vykdomos dėmesio nukreipimo strategijos, kuriamos istorijos, taip ir šiuo atveju matome dvi ryškias temas, siekiant nukreipti dėmesį į Ukrainą.
Visų pirma, bandoma pabrėžti, kad tokius užgrobimo scenarijus neva ruošė pati Ukraina, siekdama perimti „Wagner“ kovotojus, tuo pat metu nutylint, kad tokia operacija nebuvo atlikta, priešingai nei padarė Baltarusijos režimas. Be to, nepriklausomo žurnalisto medžioklė ir karo nusikaltėlių medžioklė yra visiškai nesulyginami dalykai“, – 15min sakė N.Maliukevičius.
Pernai Ukrainos žiniasklaida skelbė, esą šalies tarnybos planavo privačios rusų karinės kompanijos „Wagner“ samdinių, kurie kovojo Rytų Ukrainoje, perėmimo operaciją.
Esą planuota, kad tuo pačiu lėktuvu į Stambulą skridęs ukrainiečių agentas būtų suvaidinęs epilepsijos priepuolį, o dėl jo pilotai būtų nukreipę lėktuvą į vieną Ukrainos oro uostų. Vis dėlto operacija įvykdyta nebuvo.
„Kita tema – bandymas diskredituoti Protasevičių, traukiant kažkokias nuotraukas ar legendą apie jo neva dalyvavimą „Azov“ batalione. Vėl yra iškeliama neonacių, fašistų tema.
Šiuo atveju matosi jau ne kreivas Lukašenkos braižas, bandant tokias istorijas kurpti, o buvo pajungti Rusijos televizijų pajėgumai – vieši kalbėtojai ir neva politologai“, – teigė N.Maliukevičius.
Žurnalistas Aleksejus Kovaliovas skelbia atradęs, iš kur kilo gandai, esą R.Protasevičius tarnavo „Azov“ gretose. Pasak žurnalisto, viskas prasidėjo nuo anoniminio „Telegram“ kanalo „Politjoystick“ šaltinio. Tuomet žinute pasidalijo kanalas „Nezigar“, vėliau ėmė kartoti politologas Sergejus Markovas, valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, naujienų portalo zn.ua komentatorius.
Kardifo universiteto dėstytojas, profesorius Sergejus Radčenka rašo, kad R.Protasevičius persekiojamas ne dėl savo galimų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, o kitų priežasčių. Todėl diskusijos apie jo dalyvavimą „Azov“ bataliono veikloje nukreipia dėmesį nuo to, kad jis yra nepagrįstai persekiojamas.
„Pirmiausia išleiskime juos į laisvę ir tuomet paklauskime, kas yra nacis. Nesugebant to padaryti, diskusija padeda tikriesiems nusikaltėliams: Putinui ir Lukašenkai“, – tviteryje rašo S.Radčenka.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo, kuriame buvo R.Protasevičius, įgula iš Baltarusijos pareigūnų sulaukė melagingo pranešimo, kad orlaivyje yra sprogmuo.
Lėktuvui nusileidus Minske, vienas nepriklausomo naujienų kanalo „Nexta“ įkūrėjų R.Protasevičius ir jo mergina Sofija Sapega, studijuojanti Vilniuje, buvo sulaikyti.
Netrukus buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose R.Protasevičius „prisipažįsta“ organizavęs protestus Minske, o S.Sapega – redagavusi „Telegram“ kanalą, viešinantį asmeninius baltarusių pareigūnų duomenis.
Sulaikytųjų artimieji ir ekspertai neabejoja, kad tokie „prisipažinimai“ išgauti per prievartą, ant R.Protasevičius kaklo ir veido matyti smurto žymių.
Kas yra „Azov“ batalionas?
„Bet kokia diskusija apie Protasevičiaus įsitraukimą į „Azov“ ar bet kur kitur yra dėmesio nukreipimas nuo Lukašenkos banditizmo ir piratavimo“, – 15min sakė Vienos universiteto dėstytojas, kraštutinių dešiniųjų jėgų tyrėjas Antonas Šechovcovas.
Jis analitinio centro „Atlantic Council“ tinklaraštyje atkreipia dėmesį, kad „Azov“ yra Ukrainos Nacionalinės gvardijos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai, dalinys, o ne sukarinta organizacija, kaip dažnai teigiama žiniasklaidoje.
„Tiesa, kad „Azov“ istorijos šaknys siekia savanorių batalioną, kurį 2014-ųjų pavasarį suformavo buvusios neonacių grupės, vadinamos „Ukrainos patriotai“, lyderiai. Turint omeny Rusijos karinę invaziją į Rytų Ukrainą ir visišką Ukrainos kariuomenės (kurią susilpnino buvęs prokremliškas režimas) neefektyvumą, valstybei reikėjo bet ko, kas prisijungtų prie savanorių dalinių ir kautųsi.
Taip, „bet kas“ apėmė kraštutinės dešinės aktyvistus, tačiau ir anarchistus, liberalus, konservatorius, apolitiškus žmones. „Azov“ batalionas, kurio branduolį suformavo kraštutinė dešinė, apėmė skirtingų ideologinių įsitikinimų žmones“, – rašo A.Šechovcovas.
Pasak tyrėjo, „Azov“ batalionas depolitizavo save – toksiški kraštutinės dešinės lyderiai formaliai pasitraukė.
„Azov“ bataliono įkūrėjas ir buvęs vadas, Nacionalinės gvardijos pulkininkas ir buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Andrejus Bileckis tikino, kad R.Protasevičius nebuvo kovotojas.
„Taip, Romanas tikrai su „Azov“ ir kitais kariniais daliniais priešinosi Ukrainos okupacijai. Jis buvo su mumis Širokino kaime, kur buvo sužeistas. Tačiau jo, kaip žurnalisto, ginklas buvo ne automatas, o žodis“, – laikraščiui „Ukrainskaja Pravda“ sakė A.Bileckis.
Kaltinimus, kad R.Protasevičius kovoje Rytų Ukrainoje, neigė ir jo motina Natalija Protasevič.
„Mes jau sakėme, kad tai – visiška nesąmonė. Mūsų sūnus – žurnalistas ir jis nušvietė įvykius Ukrainoje kaip žurnalistas, jis vykdė savo profesionalų žurnalisto darbą. Ir tai, kas jam dabar bandoma „pripaišyti“, tie kliedesiai, nesąmonės, jūs suprantate, kokiu tikslu tai daro valdžia. Manau, tai visiems puikiai suprantama“, – N.Protasevič sakė BNS.
R.Protasevičiaus tėvas Dmitrijus Protasevičius „Euroradio“ transliacijoje teigė, kad sūnus keliavo į Pietryčių Ukraina, karinę zoną, tačiau kaip laisvai samdomas fotografas, o ne kovotojas.
„Dabar galima mano sūnui „pripaišyti“ viską, kas patogu, kad parodytų – žiūrėkit, koks jis: neva kariavo Ukrainoje ir taip toliau“, – teigė D.Protasevičius.
Nepriklausomas baltarusių laikraštis „Naša Niva“ pakalbino tuometinį „Azov“ bataliono kovotoją. Jis teigė prisimenantis R.Protasevičių.
„Jis pasisukiojo po apmokymų vietą, pasifotografavo su ginklu poligone ir greičiausiai suprato, kad kolektyvas jo nepriims, todėl išvyko. Ar jis kariavo? Manau, kad jei ir kariavo, tai ne „Azov“ sudėtyje“, – „Naša Niva“ cituoja „Azov“ kovotoją.
Kremlius trečiadienį pareiškė neturįs priežasčių abejoti A.Lukašenkos argumentais dėl sprendimo priverstinai nutupdyti lėktuvą, kuriuo skrido R.Protasevičius.
Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, sunku atsieti bet kokį Baltarusijos režimo veiksmą nuo Rusijos
„Nes tai yra labai tampriai integruotos valstybės, įskaitant ir oro erdvės kontrolės sistemą, jau nekalbant apie esminius geopolitinius sprendimus.
Negalime teigti, kad turime žinių apie tiesioginį Rusijos dalyvavimą (perimant lėktuvą – red.) ar tai įrodančių faktų, tačiau netiesioginis palaikymas tokiems veiksmams yra, jį Rusijos atstovai išreiškė viešai. Kitaip tariant, Baltarusija ir Rusija, imdamosios tokių veiksmų, iš esmės yra vienose gretose“, – 15min teigė L.Kojala.
