Bandymas pakeisti istoriją
Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje – kruvinojo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino portretas, kurį lydi užrašas „Primenu: gegužės 8 gedi pralaimėjusieji, gegužės 9 švenčia nugalėtojai“.
Neatsiejama žinutės dalis yra dirbtinai kuriama dviejų datų – gegužės 8 d. ir gegužės 9 d – priešprieša.
Pergalės dienos data prorusiškiems propogandininkams ir oficialiam Kremliui ilgainiui tapo principiniu klausimu, bandant savaip interpretuoti istoriją.
Sovietinėje ir dabartinėje Rusijos istoriografijoje dominuoja nuomonė, kad Vakarų istoriografija sąmoningai Pergalės dieną sieja su kapituliacijos akto pasirašymo procedūra Reimse, o akto pasirašymą Berlyne vertina kaip kapituliacijos akto ratifikaciją, tuo siekdama sumenkinti SSRS indėlį pergalėje prieš nacizmą. Esą todėl Vakarų šalyse Pergalės diena yra švenčiama gegužės 8 dieną.
1995 m. Baltijos šalių prezidentai atsisakė vykti į Maskvą paminėti Pergalės dienos jubiliejaus, iškeldami problemą, kad ne visiems ta Pergalės diena siejasi su pergale.
Tuo buvo pažymėta, jog ši šventė mums svetima, nes tai tiesiogiai yra siejama su antrosios sovietinės okupacijos Baltijos šalyse įtvirtinimu, mat kai buvo nugalėtas nacizmas, Raudonoji armija nuo jo „išlaisvino“ Rytų Europą, bet pati beveik 50 metų iš tų kraštų nepasitraukė.
Dėl ko atsirado skirtumas?
Techniškai vokiečiai pirmąkart pasidavė gegužės 7 d. Šią dieną Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas Alfredas Jodlis atvyko į Reimso miestą šiaurės Prancūzijoje, turėdamas K.Doenitzo jam suteiktą teisę pasiduoti Vokietijos vardu.
Čia, Reimso mieste, 2 valandą nakties ir buvo pasirašytas pirmasis besąlyginės Vokietijos kapituliacijos aktas.
Pagal šį dokumentą, pasidavimas turėjo oficialiai įsiteisėti gegužės 8 d., 23 valandos 1 minutė Centrinės Europos laiku.
Akto pasirašymo ceremonijoje dalyvavusiems reporteriams buvo liepta 36 valandas neviešinti akto pasirašymo fakto. Tuo norėta pasiekti, kad visos laimėjusios valstybės galėtų karo Europoje pabaigą švęsti gegužės 9 d.
Tačiau vienas žurnalistas, Edwardas Kennedy iš „Associated Press“ naujienų agentūros, šio reikalavimo nesilaikė.
Jis iškart pranešė naujieną, ir gegužės 8 d. vokiečių pasidavimas jau karaliavo Vakarų valstybių laikraščių pirmuose puslapiuose. Prasidėjo masinės šventimo ceremonijos.
Supratę, kad sulaikyti švenčiančios minios nepavyks, Vakarų valstybių vadovai sutarė, kad pergalės diena gali būti laikoma gegužės 8-oji. Tačiau SSRS, kur spauda buvo griežtai kontroliuojama, nieko panašaus nebuvo.
Plačiau apie tai galite skaityti čia: Kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi?
Sutiko su Vokietijos kapituliacija
Apie tai, kad kapituliacijos aktas buvo pasirašytas gegužės 7-osios naktį, skelbia ir oficialūs prokremliški šaltiniai, pavyzdžiui „RIA novosti“.
O štai gegužės 8 dienos, kuomet turėjo įsigalioti dokumentas, data nurodyta ir akto tekste:
„Vokietijos vyriausioji vadovybė nedelsdama išleis įsakymus visiems Vokietijos sausumos, jūrų ir oro pajėgų vadams ir visoms Vokietijos vadovaujamoms pajėgoms 1945 m. gegužės 8 d. 23.01 val. vidurio Europos laiku nutraukti karo veiksmus, likti ten, kur tuo metu yra, ir visiškai nusiginkluoti, atiduodant visą savo ginkluotę ir karinę amuniciją vietiniams Sąjungininkų vadams arba pareigūnams, paskirtiems Sąjungininkų vyriausiosios vadovybės atstovams (...)“.
Dėl šios priežasties gegužės 8 d. kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo diena pasirinkta visiškai pagrįstai, todėl, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje gegužės 8 d. švenčiama Pergalės Europoje diena (angl. Victory in Europe Day).
Viskas dėl laiko juostų
Kasmet gegužės 8 d. Vakarų pasaulis švenčia triumfo prieš nacistinę Vokietiją dieną. Bet Rusija Pergalės dieną švenčia diena vėliau – gegužės 9 d.
Pagal Maskvos laiką besąlyginės kapituliacijos akto pasirašymo momentas teko kitai dienai – gegužės 9 d. 0 val. 43 min.
Dėl šios priežasties pergalė prieš Vokietiją SSRS buvo paskelbta tik kitą dieną, kuri vėliau tapo oficialia švente.
Ir dėl šių skirtumų kai kuriuose šaltiniuose pergalės diena nurodoma kaip tam tikra „plaukiojanti“ data – gegužės 8-9 d.
Visiškai natūralu, kad kiekviena šalis tokioje situacijoje savarankiškai nustato savo švenčių ir atmintinų datų kalendorių, remdamasi, be kita ko, priklausymu vienai ar kitai laiko juostai.
Tačiau teiginiai, kad gegužės 8 dieną neva liūdi pralaimėję karą, o štai 9 – švenčia tikrieji nugalėtojai, neturi jokio pagrindo.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną visas pasaulis švenčia gegužės 8 dieną ir tik Rusijoje ši diena minima vieną dieną vėliau. Kapituliacijos akte minimi Sąjungininkai, o ne SSRS, todėl neteisinga būtų tvirtinti, kad tai – tik sovietų pergalė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia