Anot autoriaus Aleksandro Nosovičiaus, pirmiausia turi baigtis Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių „diskriminacija“.
„Jei Lietuva, Latvija ir Estija nori atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija, jos turi duoti pilietybę visiems jos neturintiems (rusų tautinės mažumos atstovams – red.) ir atsiprašyti už tai, kad 1991 m. iš rusakalbių buvo atimtos pagrindinės teisės“, – rašoma rubaltic.ru.
Taip pat reikalaujama, kad Kaliningrado srities gyventojams būtų suteikta teisė laisvai patekti į likusią Rusijos teritoriją. „Jiems Lietuva turi tapti bevizio judėjimo zona“, – rašo autorius.
A.Nosovičius teigia, kad jei Baltijos šalys nori atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva, jos nebegali būti „buferine zona“ tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos.
„Šios šalys negali stabdyti derybų dėl bevizio režimo tarp Rusijos ir ES, sudarinėti Rusijos piliečių „juodųjų sąrašų“, reikalauti sankcijų išplėtimo ir pratęsimo, drausti rusiškas žiniasklaidos priemones, trukdyti žurnalistų iš Rusijos darbui, priešintis tokiems Rusijos ir Vakarų Europos strateginiams projektams kaip „Nord Stream“, – reikalaujama portale rubaltic.ru.
Autoriaus manymu, taip pat būtina nutraukti „antirusišką isteriją“.
„Jei Baltijos šalys nori ekonominio bendradarbiavimo su Rusija, tai iš jų lyderių lūpų Europos aikštėse nebegali skambėti rusofobiškos kalbos apie „Rusijos grėsmę“, pareiškimai apie Rusijos agresiją ir reikalavimai, kad sąjungininkės skirtų pinigų apsiginti nuo Putino“, – rašė jis.
Kaltina revoliucijos Baltarusijoje rengimu
Propagandiniame portale rašoma, kad Baltijos šalys turi persvarstyti Rytų partnerystę – ES iniciatyva sukurtą tarpvyriausybinę organizaciją, skirtą spręsti klausimus, susijusius su ES ir jos rytinių kaimyninių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – santykiais.
„Baltijos šalys turi nustoti piršti ES savo Rytų politikos suvokimą, pagal kurį buvusios Sovietų Sąjungos valstybės – geopolitinės konkurencijos tarp Vakarų ir Rusijos objektas, o jų suartėjimas su ES būtinas Maskvos silpninimui“, – mano autorius.
Jis kalba apie Rusijos teisę neva ginti Rytų partnerystės šalyse gyvenančių rusų tautinių mažumų interesus. Būtent šiuo argumentu Maskva teisina 2014 m. įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją.
Be to, nuo 2014-ųjų Rytų Ukrainoje Kijevo pajėgos kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Konfliktas nusinešė jau daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
„Lietuva turi pripažinti savo vaidmenį provokuojant Ukrainos krizę pirmininkavimo ES Tarybai metu“, – rašoma rubaltic.ru.
Taip pat reikalaujama, kad Baltijos šalys nustotų remti baltarusių nacionalistus ir organizuoti „spalvotąją revoliuciją“ Minske.
„Istorijos depolitizacija“
Anot autoriaus, „Baltijos šalyse istoriją reikia palikti istorikams ir nustoti naudotis ja kaip instrumentu kovoje su Rusija“. Jo manymu, Baltijos šalys turi nustoti skaičiuoti sovietinės okupacijos metu patirtą žalą.
Rubaltic.ru: „Vyriausybėje neturėtų būti nacionalistų-radikalų, lyginančių rusus su utėlėmis ir raginančių juos išvežti gyvuliniais vagonais.“
Propagandiniame portale reikalaujama, kad dėl 1991-ųjų sausio 13-sios įvykių „turi būti atliktas tikras teismo procesas“, o suimti Rusijos piliečiai Jurijus Melas ir Genadijus Ivanovas – paleisti.
Maskva ne kartą teigė, kad prie Vilniaus televizijos bokšto „savi šaudė į savus“, o Rusija neva kaltinama nepelnytai.
Anot A.Nosovičiaus, ekonominis bendradarbiavimas bus atkurtas tik tuo atveju, jei iš politikos pasitrauks „profesionalūs rusofobai“. „Vyriausybėje neturėtų būti nacionalistų-radikalų, lyginančių rusus su utėlėmis ir raginančių juos išvežti gyvuliniais vagonais“, – teigiama rubaltic.ru.
„Profesionaliais rusofobais“ portale įvardinti Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius.
Reikalauja pasitraukti iš NATO
Rubaltic.ru rašoma, kad kol Baltijos šalys išlieka „NATO kariniu poligonu palei Rusijos sienas“, negali būti jokios kalbos apie bendradarbiavimą su Rusija.
„Jei Baltijos šalys nori panašaus gyvenimo ir ekonominės raidos lygio kaip Skandinavijoje, joms būtina iš pafrontinių valstybių tapti neutraliomis: pasitraukti iš NATO ir paskelbti karinį-politinį neutralitetą“, – teigia autorius.
Anot jo, Maskvai daugiau nieko iš tų šalių nereikia. „Istorija įrodė, kad Baltijos šalys Rusijos sudėtyje – našta, išlaikytinės ir papildomos burnos“, – rašo A.Nosovičius.
Ne pirmas kartas
Tokią Rusijos propagandistų reakciją galėjo išprovokuoti sausio pradžioje nuskambėjęs premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad Lietuva 2018-aisiais turėtų užmegzti kontaktus su Rusijos valdžios atstovais.
15min jau rašė, kad toks S.Skvernelio pasiūlymas sulaukė Rusijos propagandinių žiniasklaidos priemonių dėmesio.
Apskritai, tai – ne pirmas kartas, kai Maskva Lietuvai kelia absurdiškus reikalavimus. Pavyzdžiui, 2017-ųjų birželį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Maskva nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už sovietmečiu patirtą žalą, nes pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas.
Praeitais metais prezidentė D.Grybauskaitė atskleidė, kad jai susitikus su V.Putinu 2010-aisiais, jis pateikė reikalavimų sąrašą.
„Nuo pat pirmo susitikimo su ponu Putinu aš gavau sąrašą reikalavimų, ką Lietuva privalo padaryti: nestatyti atominės, būtinai bendradarbiauti su jais, ir pan. Tai nebuvo pasiūlymas draugauti arba bendradarbiauti, o arba tu atsiklaupi ant kelių ir vykdai, arba esi priešas. Tokių santykių aš priimti negalėjau“, – interviu portalui delfi.lt sakė šalies vadovė.
Maskva tokius prezidentės žodžius neigia.
