Lietuvoje liūdnai pagarsėjęs šmeižikiško filmo apie Sausio 13-ąją „Naši“ kūrėjas A.Nevzorovas iki šiol buvo ištikimas V.Putino ginklanešys, tačiau V.Putino sumanyta ir atlikta Krymo atplėšimo nuo Ukrainos operacija atvėrė akis ir jam.
A.Nevzorovas paskelbė savo komentarą, kuriame negalestingai sukritikavo V.Putiną. „Jei Krymą paimtume iš stiprios, turtingos ir išdidžios šalies, tai būtų garbinga ir sąžininga pergalė. Bet Krymas buvo atimtas iš kraujuojančios, sužeistos, bejėgės šalies. Tai vadinama plėšikavimu“, – rėžia jis.
„Aš ne moralistas, nematau nieko blogo, kai plėšikaujama, nes daug dalykų, kurių nereikia mirusiajam arba mirštančiajam, gali praversti gyviesiems. Problema ta, kad sužeistieji kartais pasveiksta ir pradeda reikalauti grąžinti tai, kas iš jų buvo atimta“, – įspėja skandalingasis V.Putino gerbėjas.
Jei Krymą paimtume iš stiprios, turtingos ir išdidžios šalies, tai būtų garbinga ir sąžininga pergalė. Bet Krymas buvo atimtas iš kraujuojančios, sužeistos, bejėgės šalies. Tai vadinama plėšikavimu
„Mes negalime sakyti, kad Krymas yra rusų arba ukrainiečių, kol istorija nesibaigė. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai atsigaus revoliucijos nualinta Ukraina“, – įspėja A.Nevzorovas.
Jis įspėja „tikruosius Rusijos patriotus“, kad per anksti švęsti, ir pastebi, kad rusai švenčia, nes nenori matyti tikrovės.
„Bet kokia patrizmo forma yra realybės pakaitalas. Patriotizmo negalima panaudoti niekam kitam, tik karui. Ten, kur kyla patriotizmo banga, po metų ar dviejų kyla ir koks nors karas, didelis arba mažas. Todėl, kad reikia kaip nors nuleisti patriotizmo garą. Patriotizmo, šovinizmo ir imperializmo kokteilis rusams kuriam laikui gali atstoti daug būtinų dalykų. Kaip alkoholikams degtinė atstoja viską, net ir dantų pastą“, – įspėja A.Nevzorovas.
Tačiau jis tikina, kad dėl to, kokia yra dabartinė Rusija, kaltas ne V.Putinas. A.Nevzorovas teigia, kad dešimtajame dešimtmetyje ir net peržengus 2000-uosius Rusijoje buvo sąlyginai laisva žiniasklaida, žmonės galėjo laisvai protestuoti, turėjo daug teisių ir laisvių, kurios iki tol buvo svetimos Rusijai. Tačiau mašina vis tiek nejudėjo iš vietos.
Ten, kur kyla patriotizmo banga, po metų ar dviejų kyla ir koks nors karas, didelis arba mažas. Todėl, kad reikia kaip nors nuleisti patriotizmo garą.
„Užteko į benzino baką įpilti žinomo mišinio iš šovinizmo, imperializmo, pykčio, keršto, ir viskas pajudėjo. Žinoma, valdžia į benzino baką pils tai, kas priverčia variklį dirbti. Kremliuje nėra bepročių – tik pragmatikai“, – konstatuoja A.Nevzorovas.
Jis tikina, kad Rusijai tik vieną kartą pasisekė turėti puikų carą. Jis atvėrė Rusijos sienas, įkūrė universitetus, leido Rusijoje cirkuliuoti užsienio valiutai, atšaukė draudimą rengti teatro vaidinimus, ėmė rimtai modernizuoti valstybę.
„Žinote, kas tas caras? Lžedmitrijus I. Neigiamas personažas. Jo darbai – nuostabūs, bet su kokia neapykanta jį prisimena“, – stebisi A.Nevzorovas.
"Naši" kūrėjas tikina, kad ir vienas baisiausių istorijoje diktatorių Josifas Stalinas į Rusiją nenusileido iš Marso. „Stalinas įkūnija liaudies potraukį turėti diktatorišką, kietakaktį ir paranojišką valdovą. Rusija tai myli“, – konstatuoja A.Nevzorovas ir priduria: „O šiaip man tas pats – tegu nors ir Zimbabvę prijungia“.
Pastaraisiais metais iš aktyvios politikos ir žurnalistikos pasitraukęs A.Nevzorovas Lietuvoje liūdnai pagarsėjo dėl filmo „Naši“ („Mūsiškiai“). Šiame 1991 m. sukurtame filme A.Nevzorovas neigė tragiškus 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. Jis bandė įrodyti, jog ne Sovietų Sąjungos kariuomenė ir KGB elitiniai daliniai Vilniuje žudė taikius protestuotojus, o „lietuvių nacionalistai“ puolė taikius rusų karius. A.Nevzorovas taip pat įrodinėjo, kad sausio 13-ąją žuvę ir sužaloti žmonės į ligonines ir morgus buvo atvežti iš avarijų vietų, o ne iš po rusų tankų.
Rusijos propaganda šį jo paskleistą melą iki šiol nuolat bando kartoti.
