Populiariausias Rusijos laikraštis „Komsomolskaja Pravda“ (KP) paskelbė įtariantis, kad valstybinės branduolinės energijos korporacijos „Rosatom“ konkurentai naudojosi serialu tam, jog sumenkintų Rusijos, kaip branduolinės galios, įvaizdį.
Tarp vyresnių rusų populiarus laikraštis „Argumenty i Fakty“ pavadino serialą „karikatūra ir melu“.
„Trūksta tik meškų ir akordeonų“, – kalbėjo vieno pagrindinių šalies naujienų kanalų „Rossia 24“ vedėjas Stanislavas Natanzonas. Jis atkreipė dėmesį, kad, gerai priartinus vieną iš epizodų, kuriame rodomas neva pastatas Pripetėje, galima matyti modernius plastikinius langus. Esą tai – serialo prastumo įrodymas.
Serialo kritikai įžvelgė daugiau trūkumų.
„Mokslininkas Valerijus Legasovas ne tik vadovavo vyriausybės atsakui į Černobylio katastrofą, bet ir atvirai kritikavo branduolinės pramonės valdymą“, – teigė S.Natanzonas.
Savo laidoje jis citavo laikraščio „Komsomolskaja Pravda“ straipsnį, teigiantį, esą HBO neteisingai vaizduoja, jog sovietų pareigūnai bijojo pripažinti savo klaidas, o toks jų užsispyrimas sukėlė siaubingus padarinius.
Pasak S.Natanzono, V.Legasovo straipsnis populiariausiame šalies laikraštyje įrodo, kad tai – netiesa. O tai prieštarauja vienai pagrindinių serialo tezių.
Melus keičia kiti melai
I.Šelepinas rašo, kad, deja, valstybės kontroliuojama žiniasklaida dažnai bando dekonstruoti vienus melus, prisidengdama kitais melais. Tiesa, kad mokslininkas V.Legasovas 1987 metais laikraščiui KP parašė tokį straipsnį, tačiau jis redaktoriams nepatiko, jie atsisakė mokslininko tekstą publikuoti.
Tuo metu V.Legasovas buvo labai nusivylęs: Mokslų akademija atmetė jo idėjas, o Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas nesutiko jam suteikti garbingo Socialistinio darbo didvyrio titulo, nors tokiais titulais buvo apdovanoti kiti su V.Legasovu Černobylyje dirbę asmenys.
Po susitikimo Mokslų akademijoje V.Legasovas pasikorė. Po jo mirties praėjus dviem savaitėms, KP pakeitė sprendimą ir 1988 metais publikavo jo straipsnį.
Pasak I.Šelepino, „Černobylis“ – pakankamai istoriškai tikslus, o jo kūrėjai daug dėmesio skyrė detalėms. Vis dėlto, žurnalistas rašo besitikintis, kad paskutinis serialo epizodas sukels naują nepagrįstos kritikos bangą.
Aršiai sovietinius laikus ginantis apžvalgininkas Anatolijus Vasermanas pateikė, ko gero, „nuoširdžiausią“ recenziją. „Jei anglosaksai kažką filmuoja apie rusus, tai tikrai nebus tiesa“, – teigė A.Vasermanas.
Todėl jis nejautė poreikio ieškoti paslėptų plastikinių langų ar kitų istorinių netikslumų. „Tie žmonės visada neteisūs. Nėra ką pridurti“, – kalbėjo jis.
Tiesą sakant, jau ilgą laiką patys rusai nesukūrė neprieštaringų istorinių filmų apie Rusiją. Todėl tokiame kontekste „Černobylis“ neatrodo pernelyg blogai. Tad kodėl Kremliaus valdoma žiniasklaida jam priešinasi nuo pat pradžių?
„Dožd“ žurnalistas mano, kad tai – pavydo ir apmaudo atvejis. „Tik mes turime teisę kalbėti apie savo istoriją, todėl nesikiškite“, – sako jie.
Pamiršti didvyriai
Vis dėlto, I.Šelepinas rašo, kad reakcija į „Černobylį“ pasako daugiau apie kritikus nei apie serialą.
Dėl HBO serialo daugybės žmonių požiūris į Černobylio katastrofą pasikeitė. Kai dauguma filmų apie tokius nutikimus baigiasi katastrofos scena, tik pirmasis serialo epizodas buvo skirtas Černobylio reaktoriaus sprogimui.
Visuose kituose epizoduose dėmesys kreipiamas į žmonių pasiaukojimą po katastrofos. Tie žmonės paaukojo savo gyvybę ir sveikatą, kad išsaugotų Europą. Šis serialas, pasak žurnalisto, padeda bent šiek tiek suprasti, su kokiais sunkumais susidūrė tie žmonės.
Tačiau Rusija šių Europą išgelbėjusių žmonių nelaiko didvyriais.
I.Šelepinas siūlo apsilankyti oficialioje Kremliaus internetinėje svetainėje ir pažiūrėti, kaip dažnai prezidentas Vladimiras Putinas mini išgyvenusiuosius Černobylio katastrofą: juk tie, kurie vis dar gyvi, kenčia nuo įvairių radiacijos sukeltų ligų.
V.Putinas išgyvenusiuosius minėjo tik pagrindinių Černobylio avarijos minėjimų metu. Paskutinį kartą – 2016-aisiais, po sprogimo praėjus 30-iai metų, prieš tai – 2011 metais.
Svarbus Europai įvykis
Pasak žurnalisto, kad ir kaip tai keistai skambėtų, Černobylio katastrofos padarinių likvidavimas Europai beveik toks pat svarbus kaip pergalė Antrajame pasauliniame kare.
Iš pradžių buvusi rimties ir kančios diena, galiausiai Pergalės diena virto triukšminga švente su kariniais paradais.
Rusija, I.Šelepino manymu, niekada neminės Černobylio įvykių kaip šventės: jei lyderiai negali paversti jos nacionalinio pasididžiavimo ir didybės švente, tuomet geriau pamiršti, kad tai apskritai kada nors nutiko.
Tačiau bus bandoma įvykiams suteikti visai kitokį atspalvį. Rusijos kanalas NTV pranešė, kad filmuos savo „Černobylio“ serialą, kuriame JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai siunčiami į Černobylio zoną vykdyti sabotažo.
Teisindamas tokią istoriją, režisierius Aleksejus Muradovas citavo sąmokslo teorijų kūrėjus.
„Pasak vienos teorijos, amerikiečiai infiltravosi į Černobylio atominę elektrinę. Ir daugybė istorikų neneigia, kad sprogimo dieną stotyje buvo priešų žvalgybos tarnybos agentas“, – tikino A.Muradovas.
Vietoj duoklės didvyriams, paaukojusiems viską, kad būtų likviduoti Černobylio katastrofos padariniai, Maskva siūlo jaudinantį detektyvą, paremtą sąmokslo teorija. Joje KGB pareigūnas siekia sukliudyti amerikiečių šnipams – naujiems blogiukams nacionalinėje tragedijoje.
I.Šelepinas rašo, kad tai, jog amerikiečių, o ne rusų televizijos kanalas rusams pasakoja apie rusų didvyrius, yra gėda, o Kremliui palanki žiniasklaida, akivaizdu, negali priversti rusų to pamiršti.
Ir tai, pasak žurnalisto, yra tikroji priežastis, kodėl jie ieško priekabių HBO seriale.
