Jo teigimu, Minsko susitarimas vis dar galioja ir abi pusės privalo jo laikytis, tačiau karo reporterių pasakojimai iš Debalcevės pragaro rodo, kad Rusijos remiami apsišaukusių respublikų kovotojai jau senokai spjovė į visus taikos susitarimus.
Kiekviena diena ir naktis Debalcevėje – persmelkta baimės. Sušvilpus virš galvų pirmoms raketoms vietos gyventojai vėl puola į rūsius, kur slėpdamiesi kaip išganymo laukia rimstančių sprogimų ir žinių apie paliaubas.
„Situacija Debalcevėje tiesiog katastrofiška“, – pasakojo „Amnesty International“ atstovė Joanne Mariner.
„Kalbėjau su pagyvenusiais žmonėmis, kurie susigrūdę tūno tamsiuose ir drėgnuose rūsiuose, bijodami dėl savo likimo. Jie man pasakojo, kad tiesiog nežino, ką daryti. Bombarduojama be atvangos. Šie žmonės yra priklausomi nuo karinių jėgų gailesčio ir jie nieko negali padaryti.“
Rusijos remiami teroristai turėjo sutikti su antradienį siūlytomis taikos sąlygomis, tačiau net ir po nustatyto laiko bombardavimas tęsėsi. Apie pirmą nakties į Debalcevės pusę skrido šimtai raketų, daužančių kiekvieną pastatą kažkada ramiame geležinkeliečių mieste.
„Miestas atrodo apleistas, bet čia dar tūkstančiai žmonių – visi jie slepiasi rūsiuose“, – pasakojo 50-metis miesto gyventojas Aleksandras. „Aš neišvykstu. Kur man vykti? Neturiu pinigų ir turiu prižiūrėti savo tėvus. Jie per daug seni, kad kažkur galėtų pabėgti“, – aiškino vyras.
Tiesa, ne visi tiki, kad bombarduoja būtent apsišaukusių Donecko ir Luhansko respublikų teroristai. Kai kurie Rusijos televizijas žiūrintys Debalcevės gyventojai aiškina, kad nepalieka namų, nes „ateis banderovcai ir išsineš visą mūsų turtą, nusiųs jį paštu į Ukrainą“.
Ukraina pasiuntė dideles pajėgas, turinčias atstumti gerai įsitvirtinusius teroristus, tačiau kol kas jos tik manevruoja aplink Debalcevę, vengdamos bombardavimo ir tikėdamos, kad paliaubos galiausiai bus pasiektos.
„Mes vis dar laukiame atsakymo iš Rusijos, kaip vienos iš Minsko susitarimo šalių, kodėl tolesnės taikos derybos, turėjusios vykti sausio 31 dieną, buvo nutrauktos“, – aiškino Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Yevhenijus Perebyinis. „Nesugebėjimas pasmerkti teroristinių veiksmų, rodo menką Rusijos susidomėjimą įvykiai regione ir neatleistiną abejingumą.“
Kol Kijevas laukia ketvirtadienį į Ukrainą atvyksiančio JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, Rusijos remiami kovotojai neketina sudėti ginklų. Panašu, kad civilių Debalcevės gyventojų bombardavimas šiomis dienomis bus suprantamas kaip derybinė pozicija.
Ukraina tikisi Vakarų karinės paramos
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais teroristais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį.
„Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – sakė P.Porošenka.
„Mums reikalingos priemonės, kad galėtume apsiginti“, – sakė prezidentas žurnalistams šiaurės rytiniame Charkovo mieste po to, kai Rytų Ukrainoje dar mažiausiai 19 civilių ir penki vyriausybės pajėgų kariai žuvo tęsiantis įnirtingoms kautynėms su separatistais.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija anksčiau atmetė galimybę pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybei, bet nesugebėjus ekonominėmis sankcijomis priversti Maskvos nutraukti karinę pagalbą separatistams, Vašingtonui teko grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Nors nesitikima, kad J.Kerry per savo vizitą paskelbs kokių nors pareiškimų šiuo klausimu, vienas ukrainiečių diplomatinis šaltinis sakė, kad Kijevas tikisi sulaukti didesnio „aiškumo“ dėl savo prašymo per valstybės sekretoriaus viešnagę ir artėjantį P.Porošenkos susitikimą su JAV viceprezidentu Joe Bidenu per ateinantį savaitgalį Miunchene vyksiančią saugumo konferenciją.
Estijos vadovas ragina pagelbėti
Ukrainai reikalinga karinė pagalba, nes kitaip Kijevo vyriausybė pralaimės karą šalies rytuose su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais Rusijos kariais, naudojančiais modernią ginkluotę, antradienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Per Taline vykusią diskusiją su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu Estijos vadovas pabrėžė, kad konflikte Rytų Ukrainoje dalyvauja Rusijos kariai, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Pasak T.H.Ilveso, tarptautinė bendruomenė neoficialiai pripažįsta faktą, kad Rusija yra pasiuntusi savo ginkluotųjų pajėgų narius kautis į Ukrainą, bet to nepripažįsta oficialiai. Prezidentas tokią padėtį lygino su Hanso Christiano Andersono pasaka apie naujus nematomus karaliaus drabužius, kai niekas nedrįso pasakyti, kad karalius nuogas.
Estijos prezidentas pabrėžė, kad separatistų pusėje naudojamos naujausios ir moderniausios ginkluotės sistemos, kurias valdyti gali tik gerai apmokyti kariai, todėl pasenusią ginkluotę naudojančios Ukrainos vyriausybės pajėgos pralaimės šį karą, jeigu Kijevui nebus suteikta pagalba ginklais.
„Jeigu nepradėsi priešintis užpuolikui, tuomet pralaimėsi“, – sakė T.H.Ilvesas. Pasak jo, Ukrainai būtina suteikti pagalbą, kad valstybė galėtų apsiginti karinėmis priemonėmis, tačiau Kijevas taip pat turi vykdyti reformas.
Dėstydamas savo požiūrį į konfliktą Ukrainoje, T.H.Ilvesas citavo Britanijos Oksfordo universiteto profesoriaus Timothy Gartono Asho, Rytų Europos istorijos eksperto, viename straipsnyje išsakytą mintį: „Kai kada reikalingi ginklai, kad būtų galima sustabdyti ginklus.“
