Rugpjūčio 29-ąją per klausimų ir atsakymų paskaitą Seligerio jaunimo stovykloje, į kurią atvyko V.Putinas, viena mergina išreiškė susirūpinimą, kad Kazachstane „auga nacionalizmas“. Ji pasiteiravo V.Putino, ar Kazachstane yra įmanomas Ukrainos scenarijus, kuomet šios Vidurio Azijos valstybės prezidento postą paliks ilgametis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.
„Atstatant Rusiją“ jis aprašė paskutines Sovietų Sąjungos gyvavimo dienas ir kritikavo vyriausybės politiką, kuri, pasak jo, „supjaustė tradicinę Rusią“. Be to, A.Solženicynas buvo vadinamosios „Rusų sąjungos“, apimančios Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir etninių rusų gyvenamas Kazachstano sritis, entuziastas.
„Kokia yra Eurazijos integracijos tikimybė?“, – klausė mergina.
V.Putinas, atsakydamas į šį klausimą, pabrėžė Kazachstano, kaip Rusijos sąjungininko vaidmenį, ir smarkiai gyrė N.Nazarbajevą kaip išmintingą lyderį, kuris sukūrė šalies gerovę.
Rusijos lyderis teigė, kad N.Nazarbajevas tikriausiai yra gabiausias lyderis buvusiose sovietinėse respublikose. Vis dėlto, kita V.Putino atsakymo dalis sukėlė nerimą Kazachstane.
„Nazarbajevas padarė visiškai unikalų dalyką. Jis sukūrė valstybę teritorijoje, kurioje niekada nebuvo valstybės. Kazachai niekada neturėjo savo valstybės. Jis ją sukūrė. Šia prasme jis visoje posovietinėje erdvėje yra unikalus asmuo“, – tikino V.Putinas ir pridūrė, kad Kazachstanas pritaria „Eurazijos idėjos“ filosofijai ir tvirtino, kad ši šalis mato naudą, kurią jai atneša „buvimas didelio rusų pasaulio erdvėje“.
Į tokį Kremliaus šeimininko pareiškimą itin jautriai sureagavo Kazachstanas, kuris yra svarbus Maskvos sąjungininkas ir jos vadovaujamos Muitų sąjungos narys. Be to, daugiau negu 20 proc. šalies gyventojų yra rusai, o šiaurinėse šalies srityse jie sudaro daugumą.
Rusijos ekspertė Miriam Elder teigia, kad toks V.Putino pareiškimas ir jo pasisakymai Ukrainos tema kartoja Nobelio premijos laureato A.Solženicyno mintis iš 1990 m. išleistos apybraižos „Atstatant Rusiją“.
M.Elder teigia, kad A.Solženicyno didžiarusiškas, stačiatikiškas nacionalizmas šiuo metu tapo labai madingas. Nors šis rašytojas labiausiai išgarsėjo savo kritika komunistinei sistemai ir GULAGo sistemos demaskavimu, tačiau nereikia užmiršti, kad jis taip pat sveikino V.Putino atėjimą į valdžią 1999 m. ir tikėjo, kad jis atstatys Rusijos „nacionalinį pasididžiavimą“. 2007 m. V.Putinas aplankė sergantį A.Solženicyną jo namuose ir įteikė valstybinį apdovanojimą, kuriuo įvertintas rašytojo humanistinis darbas.
„Atstatant Rusiją“ rašytojas aprašė paskutines Sovietų Sąjungos gyvavimo dienas ir kritikavo valdžios politiką, kuri, pasak jo, „supjaustė tradicinę Rusią“. Be to, A.Solženicynas buvo vadinamosios „Rusų sąjungos“, apimančios Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir rusų gyvenamas Kazachstano sritis, entuziastas.
Šis rašytojas buvo įsitikinęs tariama baltarusių, ukrainiečių ir rusų vienybe ir teigė, kad vienos tautos šakos buvo istoriškai išskirtos dėl „mongolų invazijos ir lenkų kolonizacijos“.
Tačiau tuo pačiu metu rašytojas kritikavo sovietų ambicijas primesti rusų dominavimą ne rusų tautoms, sakydamas kad tai „sunaikintų rusų nacionalinę esmę“.
„Mes visi kilome iš branginamo Kijevo, nuo kurio rusų žemės prasidėjo, remiantis kronikomis“, – rašė A.Solženicynas ir teigė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje „baltarusiai ir mažieji rusai (ukrainiečiai) pripažino, kad jie rusai, ir kovojo prieš polonizaciją bei katalikybę“.
„Šių žemių grįžimas į Rusijos sudėtį tuo metu buvo matomas kaip susivienijimas“, – teigė A.Solženicynas.
Nors jis ir pripažino Sovietų Sąjungos vykdytą ukrainiečių tautos kankinimą, tačiau teigė, kad tai ne priežastis „atkirsti Ukrainą“ nuo Rusijos ir „ypač tas dalis, kurios nepriklausė senajai Ukrainai – Novorosiją, Krymą, Donbasą ir sritis prie Juodosios jūros“ bei atvirai pasisakė už Ukrainos ir Rusijos sąjungą.
„Šiandien atskirti Ukrainą reikštų išskirti milijonus šeimų ir žmonių. Toks gyventojų mišinys: ištisi regionai su rusų dauguma; kiek daug žmonių negali pasirinkti tarp dviejų tautybių, kiek daug maišytų tautybių žmonių, kiek daug mišrių santuokų, kurios iki šiol net nebuvo laikomos tokiomis. Nėra net mažiausios netolerancijos užuominos tarp rusų ir ukrainiečių“, – tikino garsus Rusijos rašytojas savo apybraižoje.
„Rusija neturi pakankamai jėgų kontroliuoti imperiją, o tai bandydama daryti ji skubina mūsų sunaikinimą“, – teigė A. Solženicynas.
Tokios pat nuomonės A.Solženicynas laikėsi ir Baltarusijos atžvilgiu.
Tačiau drauge rašytojas kritikavo valdžios ambicijas primesti rusų dominavimą ne rusų tautoms, sakydamas kad tai „sunaikintų rusų nacionalinę esmę“. Jis ragino kuo greičiau nutraukti ryšius su trimis Baltijos šalimis, Moldova, trimis Pietų Kaukazo valstybėmis ir visomis Vidurio Azijos šalimis, išskyrus Kazachstaną.
„Rusija neturi pakankamai jėgų kontroliuoti imperiją, o tai bandydama daryti ji skubina mūsų sunaikinimą“, – teigė A. Solženicynas.
Jis taip pat skeptiškai vertino Maskvos vykdytą Vidurio Europos „globą“ ir tikino, kad Rusija nėra pajėgi šio regiono šalių subsiduoti savo gamtos ištekliais.
„Tegu Rytų Europos šalys gyvena ir klesti laisvėje. Ir tegu už viską moka pasaulinėmis kainomis“, – rašė Sovietų Sąjungos disidentas.
Vladimiras Putinas: „Jeigu norėsiu, Kijevą užimsiu per dvi savaites“
