Savaitgalį partija pripažino, kad turi 9 mln. eurų paskolą iš „First Czech Russian Bank“ (FCRB), bet buvo priversta neigti pranešimus, kad iš tikrųjų ta paskola yra 40 mln. eurų.
Tyrimų svetainė „Mediapart“ vėlai trečiadienį pareiškė, kad „Nacionalinio fronto lyderiai norėjo paskolos iš Rusijos 40 mln. eurų sumai“.
Anksčiau M.Le Pen aiškino, kad buvo priversta kreiptis į Rusijos banką, nes prancūzų bankai atsisakė skolinti partijai pinigų.
„Mediapart“ citavo anoniminio FN nario žodžius, kad „skirta pirmoji dalis iš 40 mln. eurų paskolos – „9 mln. perduoti, o 31 bus perduotas vėliau“.
„Beprotiška“, – atkirto FN lyderė Marine Le Pen pareiškime AFP.
„Niekada nebuvo jokio klausimo apie 40 mln. eurų paskolą. Mes prašėme 9 mln. eurų ir gavome 9 mln. eurų, – rašė ji. – Būtume tikrai kvaili, kad meluotume tokia tema. FN sąskaitas stebi du komitetai.“
Anksčiau M. le Pen aiškino, kad buvo priversta kreiptis į Rusijos banką, nes prancūzų bankai atsisakė skolinti partijai pinigų.
„Buvau priversta eiti į užsienį“, – sakė ji ir tvirtino, kad partija neturi įsipareigojimų Rusijos bankui ir kad „viskas yra visiškai teisėta, kas susiję su šia paskola“.
FN taip pat buvo kritikuojamas dėl prorusiškos pozicijos tokiu metu, kai Maskva dėl Ukrainos krizės išgyvena diplomatinį šaltį.
Ši partija kritikavo Prancūzijos sprendimą dėl Ukrainos iki atskiro pranešimo atidėti modernaus karo laivo pristatymą Rusijai.
Ši partija kritikavo Prancūzijos sprendimą dėl Ukrainos iki atskiro pranešimo atidėti modernaus karo laivo pristatymą Rusijai.
Po kelių dienų FN rengia savo suvažiavimą, kurį M. le Pen vadino „paskutine stotele prieš paimant valdžią“.
FN ir pačios M. le Pen populiarumas yra didelis, neseniai atliktos apklausos rodo, kad jei prezidento rinkimai vyktų dabar, ji gautų 30 proc. balsų ir laimėtų pirmąjį rinkimų ratą.
FN anksčiau šiais metais jau pajuto, ką reiškia sėkmė Europos Parlamento ir municipalitetų rinkimuose, o dabar nusitaikė į Prancūzijos prezidento rinkimus 2017-aisiais.
