J.Prigožinas tvirtino, jog apie 20 proc. iš 50 tūkst. rusų belaisvių, užverbuotų kovoti 15 mėnesių trunkančiame kare, žuvo bandant užimti Rytų Ukrainos Bachmuto miestą.
Naujienų agentūra „Reuters“ pastebėjo, jog šis skaičius smarkiai kontrastuoja su Maskvos teiginiais, kad ji kare prarado kiek daugiau nei 6 tūkst. karių, ir yra didesnis nei oficialiai apskaičiuoti sovietų nuostoliai Afganistano kare, kurie 1979-1989 m. siekė 15 tūkst. karių.
Rusijos nacionalistas, Ukrainos vadovybės apkaltintas terorizmu, Igoris Strelkovas-Girkinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė savo nuomonę apie privačios karinės grupuotės „Wagner“ praradimus.
Anot jo, „Wagner“ nuostoliai per daugiau nei pusmetį trukusią operaciją, kuri baigėsi Bachmuto šturmu, buvo bent jau pusantro karto didesni.
Dėl šios priežasties, jo teigimu, jis nusprendė išsamiai išanalizuoti J.Prigožino pateiktus skaičius.
Rusijos nacionalistas priminė, jog „Wagner“ vadas tvirtino, kad į jo grupuotę iš kolonijų pateko 50 tūkst. belaisvių, pasak jo, 10 tūkst. vėliau žuvo. Nepaisant to, pažymėjo I.Girkinas, pats J.Prigožinas anksčiau teigė, kad 26 tūkst. kalinių buvo suteikta amnestija ir jie grįžo namo. „Tad kur dingo kiti 14 tūkst.?“, – klausia I.Girkinas.
Tikriausiai dalis jų dingo be žinios, „o tai prilygsta 99 proc. mirčiai“, pažymėjo „Wagner“ kritikas. Tačiau dauguma greičiausiai yra sunkiai sužeisti ir suluošinti.
2Jie negrįš į tarnybą“, - pridūrė jis.
„Taigi. Iš 50 tūkst. samdinių beveik kas antras buvo „negrįžtamai prarastas“... Taigi, „Wagner“ patirti neatitaisomi nuostoliai pakeliui iš Popasnos į vakarinį Bachmuto pakraštį – 40 tūkst. žmonių. Prie to reikėtų pridėti ir prie „Wagner“ prijungtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių nuostolius. Jie taip pat dideli, be jokios abejonės“, – sakė I.Girkinas.