Visai neseniai Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad Bratislava nepritaria Ukrainos narystei NATO.
R.Fico pridūrė, kad Slovakija gerbia Ukrainos sprendimą įstoti į Europos Sąjungą, bet „jie turi įvykdyti sąlygas“.
„Pasakysiu, kad esu prieš Ukrainos narystę NATO, kad pasinaudosiu savo veto teise ir blokuosiu tai, nes tai bus pagrindas Trečiajam pasauliniam karui“, – sakė Slovakijos premjeras.
Kaip reikėtų suprasti tokią R.Fico retoriką? Apie Slovakijos premjerą „Postimees“ kalbino politologą iš Bratislavos Grigorijų Mesežnikovą.
– Naujasis Slovakijos premjeras Robertas Fico spalio mėnesį Ukrainoje jau buvo pakrikštytas mažuoju Orbanu. Praėjo keli mėnesiai. Per tą laiką R.Fico gana išaugo ir nebėra „mažasis“ V.Orbanas?
– Robertas Fico visada buvo prorusiškas politikas. Naujoji jo vadovaujama vyriausybė vadovausis tais pačiais modeliais, kuriuos R.Fico jau yra naudojęs. Taip pat ir kaip opozicijos politikas bei buvęs ministras pirmininkas.
Iš esmės jo pozicija dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto niekuo nesiskiria nuo tos, kurią jis turėjo jau 2014 m. (tuo metu, kai prasidėjo karas Donbase, R.Fico buvo Slovakijos ministras pirmininkas – red. pastaba).
Tačiau tada nebuvo tokio poreikio remti Ukrainą, kokio reikia šiandien. Tuo pat metu R.Fico niekada nebalsavo prieš sankcijas Rusijai, bet visada sakydavo, kad šios sankcijos Slovakijai yra „žalingos“ ir „neveiksmingos“.