Apniukusią balandžio dieną Rytų Ukrainos miesto Slovjansko muziejaus darbuotojai pastebėjo keistus dalykus prie vietos kultūros centro, kurį valdo Rusijos stačiatikių bažnyčia, durų. Nepažįstamų stambių vyrų grupė įžengė į pastatą. Vyrai rankose laikė medines dėžes ir didžiulius drobinius maišus.
V.Butko teigia, kad stačiatikių šventikai miesto centre dažnai laimindavo smogikus, o cerkvės buvo paverstos šaudmenų sandėliais.
„Mes nežinojome, kas jie buvo ir ką jie darė“, – prisimena vietos muziejaus darbuotojas Valerijus Stupko.
Jis teigia, kad kitą rytą iki dantų ginkluoti vyrai su kaukėmis išlindo iš to paties kultūros centro ir skersgatviais nukeliavo Slovjansko milicijos nuovados link. Po keletos minučių jie užėmė nuovadą ir padėjo organizuojant prorusiškų teroristų atakas prieš Ukrainos saugumo ir vyriausybės pastatus visoje Rytų Ukrainoje.
Rusijos stačiatikių bažnyčia, kaip ir Kremlius, iš visų jėgų neigė savo vaidmenį prisidedant prie diversantų kurstomo chaoso Rytų Ukrainoje. Tačiau labai greitai į dienos šviesą pradėjo lįsti bažnyčios ar bent jau kai kurių stačiatikių dvasininkų ir prorusiškų teroristų glaudžių ryšių įrodymai .
„Jie dirbo ranka rankon“, – teigė Viktoras Butko, vietinio Ukrainos laikraščio redaktorius. Jo leidinys, užėmus miestą Maskvos remiamiems diversantams, buvo uždarytas. V.Butko teigia, kad stačiatikių šventikai miesto centre dažnai laimindavo smogikus, o cerkvės buvo paverstos šaudmenų sandėliais.
Rusijos remiamiems teroristams nuo pat balandžio mėnesio sėjant chaosą Donbase, Maskva siekia, kad šis regionas taptų Rusijos dalimi, "nepriklausoma" valstybe arba autonominiu regionu būsimojoje federacinėje Ukrainoje.
Nuo pat karo Rytų Ukrainoje pradžios smogikų vadai skelbiasi kovojantys už „Šventąją Rusią“, o stačiatikybę smogikai laiko Rytų slavų šalis vienijančiu veiksniu. Užkariautose vietovėse kitos krikščionių konfesijos būdavo persekiojamos.
Pavyzdžiui, teroristai užgrobė protestantiškos „Gerosios naujienos bažnyčios“ pastatą ir jame iškabino stačiatikių ikonas, o miesto centre esantys tankai buvo šventinami stačiatikių dvasininkų.
Ukrainos antiteroristinę operaciją prieš Maskvos remiamus smogikus Kirilas I pavadino „religiniu karu“, kurio tikslas – nugalėti Rusijos stačiatikių bažnyčią.
„Gerosios naujienos bažnyčios“ kunigas Petras Dudnikas teigė nežinantis, kas konkrečiai įsiveržė į bažnyčią, tačiau paminėjo, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia ilgą laiką kitas krikščionių konfesijas, ypač evangelikų bažnyčias, vaizduoja kaip penktąją koloną, kurią finansuoja JAV.
„Mes negalime ignoruoti fakto, kad karas Ukrainoje turi religinį atspalvį“, – teigė Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas I savo laiške Konstantinopolio patriarchui Bartolomėjui I.
Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas teigė, kad Kijevas neva vykdo karą prieš šią bažnyčią. Ukrainos antiteroristinę operaciją prieš Maskvos remiamus smogikus Kirilas I pavadino „religiniu karu“, kurio tikslas – nugalėti Rusijos stačiatikių bažnyčią.
Įvairių krikščionių bažnyčių lyderiai piktinasi, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia tapo Kremliaus politikos įrankiu.
„Patriarchas Kirilas tapo Rusijos vyriausybės dalimi ir visi jo žodžiai turi būti suvokiami, įsisąmoninant šį faktą“, – teigė Ukrainos stačiatikių bažnyčios patriarchas Filaretas.
Nors oficialiai Rusijos stačiatikių bažnyčia ir neišreiškė paramos ginkluotiems smogikams, tačiau taip pat nedėjo jokių pastangų, kad sudrausmintų teroristus, veikiančius po šios bažnyčios vėliava. „Stačiatikybės gynėjų“ taikiniais dažnai tampa įvairios krikščionių bažnyčios, turinčios ryšių su Vakarais.
„Jų logika paprasta: jūs esate amerikiečių bažnyčia, o Amerika mūsų priešas, dėl to mes turime jus nužudyti“, – pasakojo P.Dudnikas. Nors jo bažnyčioje nebuvo užmuštas nei vienas žmogus, tačiau kitoje Slovjansko bažnyčioje buvo nušauti keturi krikščionys evangelikai.
Pranešdama apie birželio mėnesį nužudytus keturis sekmininkus, Kremliaus radijo stotis „The Voice of Russia“ šiuo nusikaltimu apkaltino Ukrainos karius.
Teroristų vadai, tokie kaip Igoris Girkinas-Strelkovas, palaiko radikalių rusų stačiatikių ideologiją, grįstą ksenofobija ir mesianistiniu įsitikinimu, kad Rusija turi teisę ir pareigą valdyti „Šventosios Rusios“ žemes – Baltarusiją ir Ukrainą.
I.Girkinas-Strelkovas, paneigdamas gandus apie savo mirtį, neseniai pasirodė viename stačiatikių vienuolyne, esančiame saloje netoli Sankt Peterburgo. Kartu su juo buvo ir Rusijos ultranacionalistas Aleksandras Duginas, kurio šovinistine ideologija ir vadovaujasi dabartinis Kremliaus elitas.
I.Girkinas-Strelkovas ir jo pakalikai kovojo ne tik prieš kitų krikščionių konfesijų tikinčiuosius, bet ir prieš tuos stačiatikius, kurie nepripažįsta Maskvos patriarchato viršenybės.
Būtina paminėti, kad I.Girkinas-Strelkovas ir jo pakalikai kovojo ne tik prieš kitų krikščionių konfesijų tikinčiuosius, bet ir prieš tuos stačiatikius, kurie nepripažįsta Maskvos patriarchato viršenybės.
Žlugus Sovietų Sąjungai, 1991 m. buvo įkurtas Kijevo patriarchatas, kurio dabartinis vadovas, patriarchas Filaretas smerkia prorusiškų smogikų elgesį.
Slovjanską užėmus smogikams, Rusijos kazokų būriai užėmė ir vietos Ukrainos stačiatikių bažnyčios pastatą.
Vietos šventikus rusai išvadino šarlatanais, kurie neturi teisės pamokslauti, nes, pasak jų, tik Rusijos stačiatikių bažnyčia gali puoselėti „Šventosios Rusios“ idėją.
