Per dviejų dienų renginį Sočio kurorte prie Juodosios jūros daugiau kaip 3 tūkst. delegatų rengs susitarimus ir aptars įvairias temas, nuo branduolinių technologijų iki mineralų gavybos.
V.Putinas viršūnių susitikimą atidarys 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, drauge su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi, dabartiniu Afrikos Sąjungos vadovu ir susitikimo garbės svečiu.
Visos 54 Afrikos valstybės atsiunčia po atstovą, sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Tarp šių atstovų bus 43 valstybių ar vyriausybių vadovai.
Susitikime dalyvauja buvusių Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių, tokių kaip Angola ir Etiopija lyderiai, taip pat atstovai iš šalių, kuriose Maskva tradiciškai nebūdavo aktyvi, tokių kaip Nigerija ir Gana.
Dramblio Kaulo Krantas, nepalaikydavęs glaudžių ryšių su Rusija, turi atsiųsti 70 žmonių, įskaitant prezidentą, delegaciją, tikintis pasirašyti susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo.
Sovietų laikais Maskva buvo labai svarbi žaidėja Afrikoje, rėmė nepriklausomybės judėjimus ir parengė ištisą Afrikos lyderių kartą.
Tačiau jos ryšiai su Afrika sumenko 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, o pastaraisiais metais Kinija iškilo kaip svarbiausia užsienio jėga žemyne, priversdama Rusiją ją vytis.
Viršūnių susitikimas Sočyje daugeliu atžvilgių atrodo tarsi nurašytas iš kiniško vadovėlio.
Norėdamas plėsti savo įtaką Pekinas 2000 metais inicijavo Forumą dėl Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo ir skyrė žemynui dešimtis milijardų dolerių.
Rusija negali prilygti Kinijos ekonominei galiai, bet, kaip ir Pekinas, yra pasirengusi paremti abejotinos reputacijos žmogaus teisių atžvilgiu Afrikos lyderius mainais į galimybę turėti naudos iš žemyno turtų.
Bendradarbiavimas be kišimosi
Viršūnių susitikimas rengiamas kitą dieną po to, kai V.Putinas priėmė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, su kuriuo kalbėjosi apie Siriją, Maskvai toliau stengiantis daryti įtaką šioje karo alinamoje šalyje ir visame Artimųjų Rytų regione.
V.Putinas suplanavo 13 dvišalių susitikimų su Afrikos lyderiais, siekdamas dar labiau didinti Kremliaus įtaką.
Pastaruosius 20 metų valdantis V.Putinas yra apsilankęs tik Pietų Afrikoje ir verčiau pats kviečiasi lyderius iš šio žemyno į Rusiją.
„Rengiame ir vykdome investicijų projektus dalyvaujant Rusijai, kurie yra verti milijardų dolerių“, – sakė jis interviu, kurį pirmadienį paskelbė oficialioji naujienų agentūra TASS.
Stagnuojant ekonomikai ir po penkerių metų Vakarų sankcijų Maskva ieško ir sąjungininkų, ir galimybių paskatinti augimą.
2018 metais prekyba tarp Rusijos ir Afrikos buvo verta 20 mlrd. dolerių (18 mlrd. eurų) – mažiau nei pusės Prancūzijos prekybos su Afrika ir dešimt kartų mažiau nei Kinijos prekybos su šiuo žemynu.
Tik kalbant apie ginklų pardavimą Rusija Afrikoje pirmauja.
Siekdamas pakeisti padėtį V.Putinas pažadėjo bendradarbiavimą be „politinio ar kitokio“ kišimosi. Pažadas buvo duotas kai kam Afrikoje pradedant reikšti susirūpinimą dėl valstybių priklausomybės nuo Kinijos.
