59 metų pensininkė Liubovė apsipirkinėdama žurnalistams sakė nesuprantanti, kodėl už valstybinę pensiją ji nebegali nusipirkti tiek, kiek anksčiau. Tačiau pensininkė yra įsitikinusi, kad valdžia turi ką nors dėl to daryti.
„Viso maisto kainos kyla. Tokie kasdieniai produktai kaip cukrus, duona, kiaušiniai ir vištiena tapo per brangūs“, – tikino ji.
Aukštesnės kainos privertė Liubovę du kartus pagalvoti prieš ką nors dedant į krepšelį, taip pat dažniau apsipirkti pigiame prekybos tinkle „Dixy“.
„Valdžia turi užtikrinti, kad žmonės nebūtų alkani. Bet alkis jau čia. Matau daug nevalstybinių organizacijų ir bažnyčių, padedančių pamaitinti tuos žmones. Tai turėtų būti valstybės atsakomybė“, – sakė ji.
Maisto kainos ilgą laiką buvo karštas klausimas Rusijos visuomenėje.
Dėl augančių kainų pasaulyje, susilpnėjusio rublio ir tokių faktorių kaip paukščių gripo protrūkis, nulėmęs vištienos ir kiaušinių stygių, pakilusios bazinių produktų kainos tik pagilino ekonominę krizę ir prisidėjo prie kelis metus krintančio gyvenimo lygio.
Oficialūs duomenys rodo, kad pernai Rusijoje maisto kainos augo 7,7 proc. Tai – didžiausias augimas per pastaruosius penkerius metus. O grynosios pajamos augo tik 1,5 proc. Atsižvelgiant į infliaciją, grynosios rusų pajamos nuo 2013-ųjų krito daugiau nei dešimtadaliu.
Gruodį vyriausybė įvedė kainų lubas tokiems baziniams produktams kaip cukrus ir saulėgrąžų aliejus. Tuomet buvo padidint mokesčiai grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportui - siekiama užkirsti kelią jų pardavimui užsienyje, rašo „The Moscow Times“.
Prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Michailas Mišustinas ragino prekybos centrus ir gamintojus padaryti viską, kad maisto produktų kainos išliktų žemos.
Vis dėlto tokių produktų kaip kiaušiniai, saulėgrąžų aliejus, mėsa, vaisiai ir daržovės kainos išaugo dviženkliais skaičiais.
„Pirmiausia tai pastebėjau lapkritį, kai pakilo obuolių ir pomidorų kaina. Dabar perku produktus per išpardavimus. Jei yra kažkas, be ko galiu gyventi, palauksiu nuolaidos. Tačiau negaliu nepirkti tokių produktų kaip pienas, kiaušiniai, duona ir mėsa“, – sakė 25 metų Viktorija, dirbanti pardavėja prekybos centre.
Neefektyvus atsakas
Vyriausybės įvestą kainų ribojimą ekomistai kritikavo kaip neefektyvų, populistinį atsaką į milijonų žmonių nerimą.
„Kainų ribojimas yra priemonė iš beviltiškumo. Tai yra labai blogai ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, kenkia verslininkų motyvacijai investuoti į žemės ūkį ir neišsprendžia jokių problemų“, – „The Moscow Times“ sakė Naujosios ekonomikos mokyklos rektorius Rubenas Enikolopovas.
Maskvos Carnegie centro analitikas Andrejus Kolesnikovas mano, kad tokios priemonės skirtos kovoti su problemos padariniais, o ne priežastimis. Pasak jo, tikrosios Rusijos ekonominės problemos yra gilesnės: pernelyg stiprus valstybės vaidmuo ekonomikoje, silpna konkurencija, silpnas rublis dėl užsienio politikos arogancijos.
Rusija negali išvengti augančių pasaulinių kainų poveikio, tačiau yra trumpalaikių priemonių, kurių galėtų imtis valdžia, mano ekonomistas Vladislavas Inozemcevs.
Pavyzdžiui, ji galėtų sumažinti pardavimo mokestį žemės ūkio produktams. Arba vyriausybė galėtų tapti tarpininku – pirkti žaliavas rinkos kaina ir jas su nuolaida pardavinėti perdirbėjams bei gamintojams.
Problema – didesnė
Maisto kainų augimas taip stipriai visoje šalyje jaučiamas dėl keblios Rusijos ekonominės padėties.
„Esminė problema yra ta, kad žmonės yra neturtingi“, – sakė ekonomistas ir buvęs ministras, dabar opzicionierius Vladimiras Milovas.
„Jau ilgą laiką šalyje nebuvo ekonominio augimo. Esame nuolatinėje krizėje, septynerius metus matėme realiųjų pajamų mažėjimą ar stagnaciją“, – sakė jis „The Moscow Times“.
„Maisto kainų augimas lėtesnis nei prieš 20 metų. Tačiau tuomet tai nebuvo problema, nes augo pajamos ir žmonės galėjo pirkti už didesnes kainas. Dabar jie neturi pinigų, todėl tai yra kur kas jautresnis klausimas“, – tikino V.Milovas.
Jo manymu, maisto kainos yra tik viena didesnio socioekonominio nepasitenkimo dalis. Šis nepasitenkinimas lėmė, kad valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingai – rekordiškai žemi, išaugo nepasitenkinimas Kremliumi.
Dabartinės priemonės – maisto kainų ribojimas – nebegalios nuo kovo pabaigos. Artėjant rugsėjį numatytiems parlamento rinkimams, vyriausybė negali sau leisti ignoruoti problemos.
„Tarp pensininkų egizstuoja nepasitenkinimas, o jie yra ištikimiausi rinkėjai. Nesitikiu riaušių dėl maisto, tačiau realistiška, kad vyriausybė gali realistiškai susidurti su problemomis rugsėjo rinkimuose“, – sakė Enikolopovas.
