Pasak jo, toks žingsnis galėtų būti, pavyzdžiui, „žalia šviesa“ Kyjiui smogti gilyn į Rusijos teritoriją tolimojo nuotolio JAV ginklais, rašo laikraštis „The Moscow Times“.
2016 m., D. Trumpo pirmosios kadencijos išvakarėse, kadenciją baigiančio Baracko Obamos administracija išsiuntė iš Jungtinių Valstijų 36 Rusijos diplomatus ir atėmė diplomatines vilas Niujorke ir Merilande, tuo labai papiktindama Maskvą.
„Kadangi demokratai neturi ko prarasti, jie gali priimti sprendimus, kurie ateityje apsunkins dialogą. Pavyzdžiui, jie leis naudoti amerikiečių ginklus smūgiams giliai į Rusijos teritoriją“, – sakė diplomatinis šaltinis.
Dabar, kaip pabrėžė Rusijos diplomatas ir Užsienio reikalų ministerijai artimas pašnekovas, Rusijos ir JAV dialogas yra įšaldytas tiek oficialiu, tiek ekspertiniu lygiu. Po D.Trumpo darbo pradžios „tikriausiai galima atsargiai prognozuoti tam tikrą kontaktų atkūrimą“, sakė Rusijos diplomatas. Jis, be kita ko, prognozuoja, kad po D.Trumpo inauguracijos į JAV grįš Rusijos ambasadorius.
Jau daugiau nei metus Kyjivas siekia, kad Vakarai ir JAV tiektų tolimojo nuotolio ginklus ir leistų smogti Rusijos teritorijoje siekiant sunaikinti ginklų sandėlius ir aerodromus, iš kurių Rusijos lėktuvai kyla bombarduoti Ukrainos. Šie apribojimai buvo iš dalies panaikinti 2024 m. pavasarį – JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leido Ukrainai smogti Rusijos taikiniams netoli sienos. Rudenį Volodymyras Zelenskis dar kartą pabandė panaikinti draudimus, kai Vakarų sąjungininkams pateikė „Pergalės planą“. Pasak „The Times“, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pritarė tolimojo nuotolio smūgiams, tačiau V.Zelenskiui tuomet nepavyko įtikinti JAV.
Vašingtonas baiminasi, kad Maskva šį žingsnį įvertins kaip „rimtą eskalaciją“, spalio mėn. sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
