Kremlius grasina Lietuvai: proga karui ar propagandinė kampanija?

Prieš kelias dienas virš trijų Baltijos šalių sostinių praskrido du naujausi Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Simbolinis pagrindinės sąjungininkės solidarumo su trimis valstybėmis, kurios laiko save fronto valstybėmis, demonstravimas buvo geras dalykas.

Draudimas pirmas, bet ne paskutinis

Praėjusį savaitgalį Lietuva uždraudė tranzitą geležinkeliu į Kaliningradą ir iš jo tam tikroms prekėms, numatytoms ketvirtajame Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pakete. Tai daugiausia juodieji metalai, plienas ir plieno gaminiai. Artimiausiomis savaitėmis bus uždrausta prekiauti cementu ir alkoholiu, nuo rugpjūčio mėnesio – anglimis, o nuo gruodžio mėnesio – rusiška nafta.

Pagrindinis tikslas – ne užimti kuo didesnę teritoriją, o sukurti konfliktinę situaciją, kurioje sąjungininkai atrodytų silpni ir susiskaldę.

Maskvoje šis Vilniaus sprendimas sukėlė itin griežtą reakciją, nors iš anksto buvo žinoma, kad toks tranzitas bus uždraustas. Taip pat žinoma tai, kad Lietuva neturi teisės atsisakyti vykdyti Europos Komisijos sprendimų.

Kremlius ignoruoja Lietuvos vadovybės paaiškinimus. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos reikalų patikėtinė Rusijos Federacijoje Virginija Umbrasienė, kuriai buvo įteiktas reikalavimas nedelsiant panaikinti visus apribojimus. Priešingu atveju, pagrasino Rusijos užsienio reikalų ministerija, Maskva „pasilieka teisę imtis veiksmų savo interesams apginti“.

VIDEO: G.Nausėda pakomentavo Kaliningrado situaciją: tai nėra susiję su dvišaliais Rusijos ir Lietuvos santykiais, mes tiesiog vykdome nurodymus

G.Nausėda pakomentavo Kaliningrado situaciją: tai nėra susiję su dvišaliais Rusijos ir Lietuvos santykiais, mes tiesiog vykdome nurodymus

Reuters

Kartu su pastarojo meto deputato Jevgenijaus Fiodorovo iniciatyvomis panaikinti 1991 m. SSRS Valstybės Tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, susidaro įspūdis, kad tai organizuota kampanija, kuria siekiama... ko?

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis mano, kad Kremlius gali ruošti dirvą karo paskelbimui arba vienintelio Lietuvos uosto – Klaipėdos – blokadai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas laikosi priešingos nuomonės ir Rusijos grasinimus vadina „iš piršto laužtais“. „Nepraraskime gebėjimo atskirti dezinformaciją ir propagandą nuo realių galimybių“, – sakė jis.

Du tranzitai – viena priežastis?

Iš likusios Rusijos dalies per Lietuvą į Kaliningrado sritį tranzitu geležinkeliais vyksta dviejų rūšių tranzitas – civilinis ir karinis. Pirmasis reglamentuojamas 2007 m. Rusijos ir ES sutartimi. Tai dabartinio skandalo priežastis. Taip pat tranzitu gabenami kariniai kroviniai.

Kaip DW teigė informuotas šaltinis Lietuvos valdžios sluoksniuose, šį transportavimą reglamentuoja dvišalis Vilniaus ir Maskvos susitarimas: „Kariniai ešelonai dažniausiai veža degalus. Apie traukinių atvykimą Rusija iš anksto praneša specialia diplomatine nota. Traukinys tikrinamas ir Lietuvos valdžios institucijos jį lydi iš Kenos stoties pasienyje su Baltarusija į Kybartų stotį pasienyje su Kaliningrado sritimi. Kol kas su šiuo tranzitu nėra jokių problemų.“

Jei taip, greičiausiai bus apsiribota simboliniais veiksmais, tokiais kaip nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas, kibernetinėmis atakomis.

Vienas iš dabartinės Maskvos reakcijos paaiškinimų, populiarus Vilniaus diplomatiniuose sluoksniuose, yra tas, kad Kremlius spaudžia Lietuvą įtraukti ES į derybas dėl tranzito. Taip esą siekiama, pirma, patvirtinti propagandinę tezę, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys „nėra nepriklausomos“, antra, parodyti, kad ES yra „priversta“ kalbėtis su Kremliumi, ir, trečia, nukreipti dėmesį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Jei taip, greičiausiai bus apsiribota simboliniais veiksmais, tokiais kaip nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas, kibernetinėmis atakomis, – mano vienas Lietuvoje akredituotas Vakarų diplomatas. – V. Putinas negali nesuprasti, kad bet koks bandymas daryti karinį spaudimą Vilniui išprovokuotų griežtą NATO reakciją. Ir jis paprasčiausiai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų pasipriešinti tiek Aljansui, tiek Ukrainai“.

Lietuvos kariškiai susirūpinę

Lietuvos kariuomenės ir saugumo sluoksniai į susidariusią situaciją žvelgia su didesniu nerimu.

„Rusijos hibridiniame kare prieš NATO pagrindinė užduotis yra ne užimti kuo daugiau teritorijos, o sukurti konfliktinę situaciją. Pagrindinis tikslas – ne užimti kuo didesnę teritoriją, o sukurti konfliktinę situaciją, kurioje sąjungininkai atrodytų silpni ir susiskaldę“, – DW aiškino šaltinis vyriausybėje.

Nuo 2014 m. Lietuva svarsto galimą scenarijų, kad į jos teritoriją gali trumpam įsiskverbti „mandagūs vyrai“ be skiriamųjų ženklų arba civiliais drabužiais. Diskusijos Briuselyje dėl to, ar toks incidentas būtų laikomas agresijos aktu, net jei jis truktų vieną dieną, parodytų, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos iš esmės yra miręs.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiosios tarnybos treniravosi malšinti maištą tranzitiniame traukinyje

Kita versija, kurią girdėjo DW korespondentas, yra inscenizuotas incidentas, kai per Lietuvos teritoriją važiuotų karinis ešelonas. Maskva kelia Lietuvai ultimatumą su žeminančiais reikalavimais. NATO yra sutrikusi, todėl kyla abejonių dėl aljanso veiksmingumo. Kita versija – Baltarusijos teritorijoje dislokuotų Rusijos priešlėktuvinės gynybos dalinių vykdoma Lietuvos oro erdvės blokada. Tačiau, pasak daugumos ekspertų, tokie veiksmai būtų laikomi faktiniu karo paskelbimu, taigi Aljansas turėtų į juos atsakyti karinėmis priemonėmis.

Nesvarbu, kaip baigsis dabartinis konfliktas dėl tranzito draudimo ir sankcijų, Vilnius mano, kad ateityje Kremlius ras naujų priežasčių vėl išbandyti NATO ir ES vienybę, konstatuoja „Deutsche Welle“.