Kremlius į karą Ukrainoje įsivėlė neapskaičiavęs savo finansinių pajėgumų?

Kremliui artimi žmonės slapta susirinkę į pasitarimą vasarį bandė atsakyti į Vladimirui Putinui rūpėjusį klausimą – ar Rusija gali pajėgti atremti ekonominius smūgius, kurie bus neišvengiami okupavus Krymą? Jam artimi žmonės išgirdę klausimą palinksėjo galvomis, tačiau laikas parodė, kad jie smarkiai klydo, rašo naujienų svetainė bloomberg.com.
Maskvos Raudonoji aikštė
Maskvos Raudonoji aikštė / „Scanpix“/AP nuotr.

Šaltinių Kremliuje teigimu, kuomet Rusijos prezidentas vasario mėnesį džiūgavo vykstant Žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje, padėjėjai jį tikino, kad Rusija yra pakankamai turtinga tam, kad galėtų leistis į karinę avantiūrą Ukrainoje.

Tačiau šiandien akivaizdu, kad Kremlius žengdamas šį žingsnį apsiskaičiavo. Rusija visai neseniai bazinę palūkanų normą padidino iki 17 proc. ir išleido mažiausiai 87 mlrd. dolerių iš savo turimų užsienio valiutos rezervų norėdama apsaugoti rublį nuo žlugimo. Iki šiol jokių reikšmingesnių rezultatų ši politika nedavė.

V.Putino aplinka Kremliuje Rusijos lyderiui aiškino, kad Maskva turi pakankamus užsienio valiutos rezervus Krymo okupacijai ir šalis atlaikys bet kokias įvestas sankcijas. 

Šiuo metu V.Putinas susiduria su pačia rimčiausia šalies ekonomikos krize nuo 1998 m., kuomet Rusijos defolto pasekmes pajuto visas pasaulis. JAV ir Europos šalių sankcijos bei naftos kainų kritimas privertė Kremlių tuštinti turėtus finansų rezervus, kurie ir paskatino rizikuoti bei okupuoti Krymą.

Augančios naftos kainos ilgą laiką smarkiai augino Rusijos ekonomiką, o iš žaliavų pardavimo gautos pajamos privertė didžiuotis menama šalies ūkio galybe.

V.Putino aplinka Kremliuje Rusijos lyderiui aiškino, kad Maskva turi pakankamus užsienio valiutos rezervus Krymo okupacijai ir šalis atlaikys bet kokias įvestas sankcijas. Šią informaciją, gautą iš anoniminių šaltinių Rusijos vyriausybėje, V.Putino atstovas spaudai atsisakė komentuoti.

Gruodžio 5 d. Rusija iš viso turėjo 416 mlrd. dolerių rezervų, tarp kurių buvo ir 169 mlrd. dolerių dviejose specializuotose fonduose. Tačiau rublio kursui smengant, šie pinigai pradėjo sekti daug greičiau, negu kas nors įsivaizdavo.

„Susiduriame su nesuvaldomu šoku, kuris privers abejoti visu V.Putino ekonominiu modeliu“, – teigė Gaidaro ekonominės politikos centro vyriausiasis tyrėjas Kirilas Rogovas, kuris anksčiau patarinėjo šalies vyriausybei.

„Rezervų nepakaks“, – pridūrė jis.

Rusijos politikai suka galvas, kaip išeiti iš susiklosčiusios situacijos. Centrinis bankas netikėtai pakėlė bazinę palūkanų normą iki 17 proc. antradienį ir gali dar labiau pakelti artimiausiu metu.

Tikėtina, kad Rusijos centrinis bankas išleis dar 70 mlrd. dolerių norėdamas apsaugoti rublį, kurio vertė 2014 m. dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik per pusę.

Be to, šalies valdžia naudoja savo turimus užsienio valiutos rezervus rublių pirkimui rinkoje, tikėdamasi stabilizuoti valiutų kursus. Tikėtina, kad Rusijos centrinis bankas išleis dar 70 mlrd. dolerių norėdamas apsaugoti rublį, kurio vertė 2014 m. dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik per pusę.

Tačiau valiutos rezervų eikvojimas rublio gelbėjimui apsunkins kovą su grėsmingai augančia recesija. Be to, gali smarkiai nukentėti Rusijos kredito reitingas.

Rusijos pareigūnai puikiai supranta šį pavojų.

„Turto fondo panaudojimas kelia didelę riziką Rusijos kredito reitingui. Mes tai puikiai suprantame“, – pripažįsta Rusijos finansų ministerijos skolų departamento vadovas Konstantinas Vyškovskis.

„V.Putinui per 14 pastarųjų metų sukaupti rezervai reiškė politinę galią“, – teigia buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

Kuomet V.Putinas įžengė į Kremlių 1999 m., Rusija buvo arti bankroto ribos. Šalis turėjo mažiau negu 13 mlrd. dolerių rezervų, o įsiskolinimai, kurių dauguma buvo paveldėti dar iš sovietinių laikų, siekė 133 mlrd. dolerių.

Per aštuonerius V.Putino valdymo metus žaliavinės naftos kainos visame pasaulyje augo vidutiniškai po 7 proc. per metus, ir tai padėjo greitai užpildyti šalies iždą. Be to, didėjant gaunamų naftos dolerių srautui, Kremlius vėl įsidrąsino kritikuoti JAV, o 2008 m. ir įsiveržti į Gruziją.

Kitaip tariant, turimų valiutų rezervų dydis tiesiogiai siejosi su Rusijos vykdoma užsienio politika.

Kitaip tariant, turimų valiutų rezervų dydis tiesiogiai siejosi su Rusijos vykdoma užsienio politika. Neabejojama, kad 1999 m. Rusija būtų gerokai aršiau reagavusi į NATO vykdytą Serbijos sostinės Belgrado bombardavimą, jeigu nebūtų taip priklausoma nuo Vakarų šalių finansinės paramos.

„Rezervų lygis yra šventas reikalas V.Putinui“, – teigia buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų