Vykstant masiniams protestams Baltarusijoje, Rusijos finansuojama žiniasklaida kaltina Lenkiją ir tris Baltijos valstybes kišimusi į Baltarusijos reikalus ir protestų kurstymu.
„DFRLab“ nustatė keletą nepagrįstų teiginių, kuriuos aktyviai platina valstybinė ir šališka žiniasklaida Rusijoje. Naratyvai atitinka pareiškimus, kuriuos išsako Baltarusijos ir Rusijos pareigūnai. Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka rugpjūčio 10 dieną teigė, kad porinkiminius protestus kursto Lenkija, Didžioji Britanija ir Čekija. Panašiai teigė ir Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kuri vertino, kad protestus išprovokavo „trečiųjų šalių pajėgos, kurių tikslas – suskaldyti Baltarusijos visuomenę“.
Daugiausia Rusijos žiniasklaidos kaltinimų tenka Lenkijai ir trims Baltijos šalims, rodo „DFRLab“ analizė.
Nors būta lūkesčių, kad Kremlius nedelsdamas reaguos į didelio masto protestus, taip pat kaip ir Ukrainoje, daugelis ekspertų tuo abejojo sakydami, kad Kremliui svarbu neskubant pamatyti, kaip klostysis reikalai. Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos portalas „Meduza“ rugpjūčio 19 d. pranešė, kad šalies pareigūnams nebuvo pateiktos aiškios gairės, kaip vertinti protestus Baltarusijoje, Kremliuje nėra vieningos nuomonės, koks scenarijus būtų palankiausias Rusijai.
Pirmas naratyvas: Lenkija ir Baltijos šalys kursto protestus Baltarusijoje
Kaltinimus Lenkijai ir Baltijos valstybėms daugiausia tiražavo „Sputnik“, „Baltnews“, „Rubaltic.ru“, „NewsFront“ ir „Vzgliad“, vertina „DFRLab“. Kremliui priklausantis portalas „Baltnews“ rašė, kad nors Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė rinkimų laimėtoju Aliaksandrą Lukašenką, Baltijos šalys ir Lenkija vienareikšmiškai rėmė neteisėtus mitingus ir kurstė protestus suverenioje šalyje.
Kremlių palaikantis portalas „Rubaltic.ru“ tvirtino, kad Lenkija ir Baltijos šalys šantažuoja ir verčia A.Lukašenką dalytis valdžia su opozicija. O propagandinis „News Front“ rašė, kad Lenkijos specialiosios pajėgos koordinavo politinę krizę kartu su Ukraina ir Baltijos šalimis. Kremliaus finansuojamas „Sputnik Belarus“ citavo teiginius, esą Lenkija ir Lietuva stipriai priešinosi Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės formavimuisi ir kad abi šalys inicijavo politinę krizę Baltarusijoje.
Vis tik dabartiniai protestai Baltarusijoje yra tikras politinis Baltarusijos gyventojų judėjimas, kurį sukėlė galimas prezidento rinkimų rezultatų klastojimas A.Lukašenkos naudai, vertina „DFRLab“. Dėl smurto prieš protestuotojus Lenkija ir trys Baltijos šalys priėmė bendrą deklaraciją, kurioje Baltarusijos vyriausybės prašoma nutraukti smurtą prieš protestuotojus ir pradėti dialogą su Baltarusijos žmonėmis.
Antras naratyvas: JAV išnaudoja Lenkiją ir Baltijos šalis
Teiginį, esą protestai Baltarusijoje yra karo prieš Rusiją dalis ir JAV šiame kare naudojasi Lenkija, publikavo „Front News“. Straipsnio autorius Baltarusiją laikė ne nepriklausoma valstybe, o Rusijos dalimi.
Kitas portalas, „Sputnik Latvia“, rašė, esą Baltijos šalys ir Lenkija nori nubausti Baltarusiją ir taip įtvirtinti save kaip svarbias žaidėjas tarptautinėje arenoje. Straipsnio autorius atmetė galimybę, kad Baltijos šalys ir Lenkija galėtų turėti nepriklausomą požiūrį nuo Vakarų valstybių. Atskirame straipsnyje „Sputnik Latvia“ teigė, kad Vakarai ketina nutempti Baltarusiją į „Vakarų stovyklą“, kaip tai darė Ukrainoje.
O „Baltnews“ skelbė, kad atsisakiusios pripažinti rinkimų rezultatus, Lenkija ir Baltijos šalys įgyvendino strateginius JAV tikslus siekti, kad A.Lukašenka neliktų valdžioje. Dar šis portalas vertino, kad Baltijos šalių kritika Baltarusijai yra veidmainiška, tikintis ekonominės naudos.
JAV, Europos Sąjunga, Europos Taryba ir kitos šalys deklaravo, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo „nei laisvi, nei sąžiningi“. Tačiau Kremliaus propaganda šią kritiką nušvietė lyg protestų kurstymą ir tęsė tradicinę liniją kaltinti Lenkiją ir Baltijos šalis, kad šios tėra JAV satelitai Rytų Europoje. Tačiau iki šiol nebuvo jokių įrodymų, kad išorės pajėgos kištųsi į Baltarusijos vidaus reikalus ar kad jos kurstytų protestus.
Trečias naratyvas: „Nexta“ susijusi su Lenkijos žvalgyba
Populiarus „Telegram“ kanalas „Nexta“ yra susijęs su Lenkijos žvalgyba, apkaltino „Rubaltic.ru“ portalas. Nuo protestų pradžios, „Nexta“ buvo vienas iš patikimiausių informacijos šaltinių apie pokyčius Baltarusijoje. Šio kanalo įkūrėjas nuo 2015 m. yra Baltarusijos žurnalistas Stepanas Putilo, prieš jį Baltarusijos vyriausybė pradėjo baudžiamąją bylą dėl „masinių riaušių organizavimo“. Jis taip pat ieškomas Rusijoje.
„Nexta“ yra itin kritiška A.Lukašenkos režimo atžvilgiu ir, kaip ir daugelis nepriklausomų Baltarusijos leidinių, tokių kaip „Belsat TV“ ar „Charter 97“, veikia iš Lenkijos, kadangi Baltarusijoje žiniasklaidos laisvė ribojama. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad portalas būtų susijęs su žvalgyba.
Kuriami naratyvai yra skirti diskredituoti Baltarusijoje vykstančius protestus ir sumenkinti bet kokį tarptautinės bendruomenės solidarizavimąsi su laisvų rinkimų siekiančiais žmonėmis. Tačiau nepaisant šių siekių, nemažėja Baltarusijos visuomenės pasipiktinimas ir reikalavimai surengti laisvus ir demokratiškus rinkimus.
