Iš pradžių – Kremliaus pareiškimas, esą Rusija „labai susirūpinusi dėl augančios įtampos“ fronto linijoje Donbase, ir, žinoma, Ukrainos pajėgų adresu mesti kaltinimai dėl tariamo konflikto eskalavimo.
Dmitrijus Peskovas ramiu balsu paaiškino, kad fiksuoja vis daugiau apšaudymų iš Ukrainos teritorijos, ir paragino Kijevą laikytis Minsko susitarimų dėl karo užbaigimo, nors, tarptautinių ekspertų vertinimu, jų nesilaiko būtent Maskva.
Tada – jau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako žodžiai, esą Kijevas pastarosiomis savaitėmis stebi konflikto eskalavimą ir įvairias provokacijas.
Anot A.Jermako, separatistai, kuriuos remia Kremlius, naudoja uždraustą karinę įrangą, nors sunkioji ginkluotė, tokia kaip tankai ar didelio kalibro minosvaidžiai, yra uždrausti pagal antrąjį Minsko susitarimą, pasirašytą 2015-ųjų vasarį.
Tokie apsikeitimai pozicijomis nė nestebina – jau keleri metai jie įprasti. Vis dėlto šį kartą iš tiesų nuo vasario vidurio jau žuvo aštuoni Ukrainos kariai, o Maskva tuo pačiu įsukusi ir neįprastai galingą propagandinį puolimą.