Rusų kariai ir specialiosios tarnybos sunaikino du bepiločius, Kremliaus pareigūnus cituoja britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija.
„Du bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į Kremlių. Dėl savalaikių karinių ir specialiųjų tarnybų veiksmų, panaudojant radarų valdymo sistemas, bepiločiai orlaiviai buvo nukenksminti“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Tarp dviejų bepiločių orlaivių atakų prieš Kremlių praėjo šešiolika minučių. Išsamią informaciją apie bandymą atakuoti dronu propagandinis kanalas TVC paskelbė savo „Telegram“ kanale.
Kanalo duomenimis, pirmasis dronas danguje virš Kremliaus buvo pastebėtas 2.27 val. Maskvos laiku. Pažymima, kad dronas sprogo virš Senato rūmų, po to ant stogo kilo gaisras. Antrasis bepilotis orlaivis buvo pastebėtas ir numuštas po 16 minučių, 2.43 val. ryto, o jo nuolaužos nukrito Kremliaus teritorijoje.
Anot Kremliaus, niekas nenukentėjo.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino „suplanuotu teroristiniu išpuoliu ir pasikėsinimu į Rusijos prezidento gyvybę“.
„Rusija pasilieka teisę atsakyti į pasikėsinimą į Kremlių bet kur ir bet kada, kai manys esant būtina“, – grasino Maskva.
Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas sakė propagandinei agentūrai „RIA Novosti“, kad V.Putino nebuvo Kremliuje, kai esą jį atakavo Ukrainos bepiločiai lėktuvai, ir dabar jis dirba savo rezidencijoje Novo Ogariove netoli Maskvos.
Planai gegužės 9 d. surengti paradą Raudonojoje aikštėje išlieka, sakė Kremliaus atstovas.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas, dar prieš Kremliui paskelbiant šį pareiškimą, nurodė, kad uždraudžia sostinėje skraidinti dronus.
Jis pabrėžė, kad tokią teisę turi tik pareigūnai ir saugumo pajėgos.
Kartu S.Sobianinas savo „Telegram“ žinutėje neužsiminė apie karą ar tariamą dronų ataką prieš Kremlių tą naktį.
„Nusprendėme nuo šiandien įvesti draudimą paleisti bepiločius orlaivius Maskvos mieste, išskyrus bepiločius orlaivius, naudojamus valdžios institucijų sprendimais“, – skelbė jis.
Pasak S.Sobianino, šio žingsnio imtasi siekiant užkirsti kelią neteisėtam bepiločių orlaivių naudojimui, kuris „gali apsunkinti teisėsaugos institucijų darbą“.
Anksčiau Maskvos valdžia nurodė komunalininkams patruliuoti Maskvoje ir ieškoti galimų bombų, taip pat ir naudojant bepiločius orlaivius.
Įvairių žiniasklaidos priemonių išplatinti vaizdo įrašai indikuoja, kad ant tos Kremliaus dalies, į kurią esą buvo smogta, dabar yra rusų karių, turinčių kovos su dronais ginklus.
Sureagavo Kyjivas
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas teigė, kad Ukraina neturi jokios informacijos apie vadinamuosius naktinius išpuolius prieš Kremlių.
„Neturime informacijos apie vadinamąsias naktines atakas prieš Kremlių, tačiau, kaip ne kartą yra pareiškęs prezidentas V.Zelenskis, Ukraina nukreipia visas turimas pajėgas ir priemones savo teritorijai išlaisvinti, o ne svetimoms teritorijoms pulti.
Ypač stebina teroristinės valstybės formuluotė. Teroristinis išpuolis – tai smūgiais sugriauti namai Dnipro ir Umanės miestuose arba Kramatorsko geležinkelio stotyje paleista raketa ir daugybė kitų tragedijų. O tai, kas įvyko Maskvoje, akivaizdžiai yra padėties prieš gegužės 9 d. eskalavimas“, – teigė jis.
Anksčiau Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsisakė komentuoti Rusijos pareiškimą dėl išpuolio prieš Kremlių.
Kremlius nepateikė jokių įrodymų apie šį incidentą, o jo pareiškime buvo pateikta nedaug detalių.
Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas taip pat paneigė, kad Kijevas kaip nors su tuo susijęs, ir teigė, kad nėra jokios prasmės Ukrainai įvykdyti tariamą smūgį.
„Visų pirma, tai visiškai nesprendžia jokių karinių tikslų. Ir tai labai nenaudinga mūsų pasirengimo puolamiesiems veiksmams kontekste. Ir tai tikrai nieko nekeičia mūšio lauke, – sakė jis. – Tai leistų Rusijai pateisinti masinius smūgius Ukrainos miestams, civiliams gyventojams ir infrastruktūros objektams. Kam mums to reikėtų? Kokia logika?“
„Manau, kad visiškai akivaizdu, jog tuo pat metu „paskelbimas apie išpuolį prieš Kremlių“ ir vadinamųjų ukrainiečių diversantų sulaikymas Kryme pagal kitą kaltinimą aiškiai signalizuoja, kad Rusija artimiausiomis dienomis rengia didelio masto teroristinę provokaciją“, – sakė jis, nepateikdamas jokių savo teiginio įrodymų.
M.Podoliakas taip pat sakė, kad Maskvos teiginiai yra mėginimas kontroliuoti informacinę erdvę prieš ilgai lauktą Ukrainos kontrpuolimą.
„Rusija, be jokios abejonės, labai bijo, kad Ukraina pradės puolimą fronte, ir bando perimti iniciatyvą, nukreipti dėmesį ir sukurti katastrofiško pobūdžio trikdžius, – sakė jis. – Taigi, Rusijos pareiškimus apie tokias inscenizuotas operacijas reikia vertinti kaip bandymą sukurti pretekstą didelio masto teroristiniam išpuoliui Ukrainoje“.
Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos: iš rusų galima to tikėtis
Iš priešo galima tikėtis panašių provokacijų, perspėjo Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ihnatas.
Anot jo, viename iš vaizdo įrašų, kuriame tariamai rodomas „smūgis“ Kremliui, net nematyti, kad ant „atakuojamo“ pastato plevėsuotų vėliava.
Jokių „smūgio“ Maskvos centrui pasekmių nėra, pareiškė J.Ihnatas.
„Iš pirmo žvilgsnio pasakyti, kas tai buvo – tikriausiai NSO, žinote. Negaliu tiesiogiai pasakyti, kad tai apskritai įvyko, kiek tai veiksminga. Tame vaizdo įraše matote vėliavą, ji net nejudėjo, ir jokių pasekmių nėra“, – aiškino karinių pajėgų atstovas.
Pasak J.Ihnato, tokiu būdu Rusija galbūt bando priversti Ukrainą atrodyti kaip agresorę.
„Na, jeigu tokiu būdu Rusija bando, na, tai yra mano asmeninė nuomonė, ... parodyti kažkokį Ukrainos eskalavimą, agresyvius veiksmus, tai Rusija visada taip daro, nuolat kaltina. Jie net sako, kad mes savo raketomis daužome savo gyvenamuosius namus. Iš tikrųjų čia yra būtent toks atvejis“, – teigė J.Ihnatas.
JAV tvirtina nežinojusios apie ataką
Vienas anonimiškumą norėjęs išlaikyti JAV pareigūnas CNN teigė, kad Jungtinės Valstijos nebuvo įspėtos apie tariamą dronų ataką prieš Kremlių, kuri, Rusijos teigimu, buvo pasikėsinimas nužudyti Rusijos prezidentą V.Putiną.
„Kad ir kas nutiko, nebuvo jokio išankstinio perspėjimo“, – tikino pareigūnas ir pridūrė, kad valdžios institucijos vis dar bando išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko.
Kitas JAV pareigūnas CNN sakė, jog jie vis dar stengiasi įvertinti Rusijos teiginius ir kol kas nepatvirtino Kremliaus tvirtinimo, kad Ukraina bandė nužudyti V.Putiną.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat pažymėjo, kad negali patvirtinti Rusijos pranešimų.
Paklaustas apie pranešimų pagrįstumą, A.Blinkenas sakė, kad paprasčiausiai nežino.
„Mes nieko, kas ateina iš Kremliaus, nepriimame už gryną pinigą“, – pridūrė jis.
JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad šis karas jau yra strateginis Rusijos pralaimėjimas, o JAV yra įsitikinusios, kad Ukraina per bet kokį kontrpuolimą atgaus daugiau savo žemių.
