Nors įvairūs JAV karo ekspertai kuria strategijas kaip turi būti nugalėta „IS“, tačiau dažnai tie patys asmenys nesugebėtų paaiškinti kaip šlubčiojanti Ukrainos kariuomenė turėtų kautis su Maskvos remiamais teroristais ir Rusijos pajėgomis Donbase. Nors Vakarų šalių įvestos sankcijos Rusijai jau skaudžiai kirto šiai šaliai, tačiau jos yra kaina, kurią V.Putinas pasiryžęs sumokėti.
Garsus Rusijos valdžios kritikas Andrejus Piontkovskis teigia, kad V.Putino nesustabdžius Ukrainoje, kitu jo taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys.
Europa ir JAV nepasirengusios paremti silpnos Ukrainos kariuomenės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė karinės pagalbos Ukrainai planą, o JAV lyderis Barackas Obama baiminasi, kad karinė parama tik dar labiau pagilintų konfliktą.
„Be jokios abejonės tarptautinė stabdžių ir atsvarų sistema buvo sugriauta dėl Rusijos veiksmų. Pasaulis nugrimzdo į blogiausią saugumo krizę nuo 1962 m. Kubos krizės“, – teigė Ukrainos prezidentas Petro Porošneka viešėdamas Vašingtone ir kalbėdamas JAV Kongrese.
Garsus Rusijos valdžios kritikas Andrejus Piontkovskis teigia, kad V.Putino nesustabdžius Ukrainoje, kitu jo taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys.
Rusija rugpjūčio pabaigoje jau atvirai įsiveržė į Ukrainą ir tuomet Kijevas baigė iki tol sėkminga buvusia antiteroristinę operaciją. Dabar V.Putinas ruošiasi kitam žaidimo etapui.
A.Piontkovskis įsitkinęs, kad Baltijos šalių narystė NATO V.Putino ne tik, kad neatgrasys, bet galbūt jį net paskatins kitam išpuoliui. Jeigu hibridinis karas, koks šiuo metu vyksta Ukrainoje, būtų pradėtas vykdyti ir prieš Baltijos šalis, tuomet iškiltų grėsmė pačiam NATO egzistavimui, o tai būtų neįtikėtina Kremliaus pergalė apie kurią nuolat svajoja V.Putinas.
Skeptikai atsakytų, kad tokio karo atveju įsigaliotų penktasis NATO straipsnis, kuris numato kolektyvinę gynybą. Be to, pats B.Obama neseniai viešėdamas Taline patikino, jog aljansas gins savo sąjungininkes Baltijos šalis.
Vis dėl to, nereikia pamiršti, kad niekada niekas nebūtų pagalvojęs, kad V.Putinas gali aneksuoti Krymą ar siųsti Rusijos karius į Rytų Ukrainą, tačiau Maskva padarė ir viena, ir kita. Už tai V.Putinas beveik nebuvo nubaustas ir šiuo metu galvoja, kad hibridinio karo scenarijus gali būti sėkmingai įgyvendintas ir Baltijos šalyse. Šiaip ar taip, Rusija jau turi šešerių metų patirtį, nuo 2008 m. įsiveržimo į Gruziją, kovojant hibridinius karus. Net ir po kai kurių Gruzijos dalių aneksijos, NATO nedarė nieko.
Pirmasis Rusijos vykdomo hibridinio karo žingsnis jau žengtas – atliekamos slaptos Latvijos rusų sociologinės apklausos.
Taigi, V.Putinas sieks sužlugdyti NATO, pasitelkdamas naujo tipo karą, kurį Kremlius jau išbandė Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Jis gali prasidėti bet kurioje iš trijų Baltijos šalių. Rusija jau įvykdė provokaciją prieš Estiją (turimas omenyje Estijos saugumo darbuotojo Estono Kohvero pagrobimas).
Latvija, kurioje gyvena 2 mln. gyventojų, iš kurių ketvirtadalis yra rusai, o 150 tūkst. gyventojų net neturi Latvijos pilietybės, tikėtina, kad bus naujas Kremliaus taikinys.
Pirmasis Rusijos vykdomo hibridinio karo žingsnis jau žengtas – atliekamos slaptos Latvijos rusų sociologinės apklausos. Vienas iš Maskvos propagandos ginklų, televizija „Russia Today“, jau pradėjo Latvijos juodinimo kampaniją, kurios metu Ryga kaltinama dėl neva vykdomų rusų teisių pažeidimų.
Be to, įvairiose Rusijos televizijose, kurios yra pagrindinis Latvijos rusakalbių informacijos šaltinis, pastaruoju metu transliuojama vis daugiau laidų, kuriose rodoma, kaip įvairūs Latvijos nacionalistai ir neonaciai žudo, kankina ir prievartauja Latvijos rusus.
Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai gali būti infiltruoti į Latviją kartu su samdiniais ir jiems įteiktas sąrašas su galimų Rusijos rėmėjų valstybėje pavardėmis. Riaušės būtų organizuojamos mažesniuose Rytų Latvijos miestuose, kur didelę gyventojų dalį sudaro rusai. Protestuotojai reikalautų „lygių teisių“ ir autonominio statuso jų gyvenamiems regionams.
Riaušininkų minios būtų didesnės už vietos policijos ir greitai būtų pajėgios užimti savivaldybės pastatus. Tuo metu protestuotojai paskelbtų kokią nors „Laisvosios Latvijos liaudies respubliką“ (LLLR).
Kai būtų įžiebtas gaisras šalies viduje, šalia Latvijos sienos Rusijos kariuomenė pradėtų „ilgai planuotus“ manevrus. Kuomet „savanoriai“ iš Rusijos peržengtų Latvijos sieną, Kremlius pareikštų, jog yra niekuo dėtas ir tik nori taikos su savo kaimynais.
Jungtinės Baltijos šalių pajėgos iš užimtų pastatų ir miestų siektų pašalinti save pasiskelbusius „merus“ ir „gubernatorius“. Karas prasidėtų tarp Baltijos šalių pajėgų ir save pasiskelbusios LLLR, išaugtų aukų skaičius. Latvija paskelbtų, kad yra užpulta Rusijos ir tai yra NATO 5 straipsnio pažeidimas. Rusija šį pareiškimą paneigtų, aiškindama, kad yra niekuo dėta ir išreikštų susirūpinimą jos pašonėje vykstančiu „pilietiniu karu“. Maskva dar paminėtų, kad yra pasiruošusi „padėti“, jeigu vietos rusams iškiltų pavojus.
Kam vakariečiams apversti pasaulį aukštyn kojomis dėl kažkokios mažos valstybės, kurios jie neparodytų pasaulio žemėlapyje, ir kur vyksta „pilietinis karas“?
Kaip tokiu atveju reaguotų JAV ir NATO? Atsakymas visiškai neaiškus.
V.Putino gynėjai JAV, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje klaustų: „Ar mes esame pasiruošę mirti už Latviją ar Estiją?“. Įvykiai Latvijoje kaip kam galėtų pasirodyti ne svarbesni negu referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės. Kam vakariečiams apversti pasaulį aukštyn kojomis dėl kažkokios mažos valstybės, kurios jie neparodytų pasaulio žemėlapyje, ir kur vyksta „pilietinis karas“?
Briuselyje vykstančiame NATO susitikime Briuselyje Baltijos šalys pareikštų, kad pažeistas 5 aljanso straipsnis. Vis dėl to, NATO paragintų palaukti ir pažiūrėti kaip vystysis situacija. Galbūt viskas bus gerai? Tuo metu dar daugiau ginklų ir karių iš Rusijos patenka į LLLR. Latvijoje atsiranda užšaldyto konflikto zona, o Rusijos pajėgos tebelaikomos pasienyje. Visa tai reikštų NATO pabaigą.
„IS“ ir V.Putinas Vakarus moko to paties – jeigu nori laimėti, turi kovoti kol ne per vėlu. Džihadistus būtų buvę nugalėti daug lengviau, kuomet jų buvo vos keli tūkstančiai, o su V.Putinu reikėjo aktyviau kovoti dar tik jam bandant užgrobti Krymą. Pagaliau sankcijas Maskvai įvesti reikėjo ne po, o prieš karinius veiksmus Rytų Ukrainoje.
Jeigu Vakarai ir toliau bus tokie pasyvūs, greitai iš tiesų gali būti per vėlu. Tuomet B.Obamos pastaba, kad tai, kas vyksta Ukrainoje „geopolitiškai mums nekelia grėsmės“ istorijos knygose atguls šalia Adolfui Hitleriui nuolaidžiavusio Didžiosios Britanijos premjero Nevillio Chamberlaino citatos apie „taiką mūsų kartai“.
