Per spaudos konferenciją, skirtą pirmosioms jo prezidentavimo metinėms, J.Bidenas įspėjo Rusiją, kad ji sumokėtų didelę kainą už visapusišką invaziją, bet sukėlė sumaištį užsiminęs, kad koks nors „mažesnis“ įsiveržimas sulauktų mažesnio NATO priešinimosi.
Tokie pareiškimai, kaip sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, „gali prisidėti prie situacijos destabilizavimo, nes gali suteikti kai kuriems karštagalviams Ukrainoje neteisingų vilčių“.
Tuo pačiu metu D.Peskovas neatmetė galimybės surengti naujas saugumo derybas tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir J.Bideno.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį Ženevoje naujam derybų saugumo klausimais ratui susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Trečiadienį A.Blinkenas sakė, kad nepateiks oficialaus raštiško atsakymo į Rusijos reikalavimus ir kad vietoje to tikisi aiškintis, kuriose srityse būtų galima bendradarbiauti.
D.Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Rusija vis dar tikisi „artimiausiomis dienomis“ sulaukti „rašytinių atsakymų“.
Pasak jo, Vašingtonas siunčia signalų, kad yra pasirengęs aptarinėti su Rusija Ukrainos klausimą, Rusijai pateikus savo saugumo reikalavimus, bet tas pasirengimas neapima Maskvai svarbiausių klausimų, tokių kaip Ukrainos narystė NATO.
Pavyzdžiui, sakė D.Peskovas, „Ukrainos nepriėmimas į NATO artimiausiu metu nereiškia atsisakymo priimti Ukrainą vidutiniu periodu“.
„Todėl visa tai dar reikia išsiaiškinti, o svarbiausia tai, kad atsakymus į šiuos klausimus sužinotume iš rašytinių dokumentų, kurių laukiame artimiausiomis dienomis“, – nurodė D. Peskovas. Jis pažymėjo, kad laikas svarbus, bet teigiamai atsakė į klausimą, ar kita savaitė būtų priimtinas terminas.